Šalia Marcinkonių geležinkelio stoties iškilo naujas kryžius tremtiniams ir politiniams kaliniams
Rūta Averkienė
Marcinkonių kaimo bendruomenės valdybos ir tremtinių iniciatyva šalia geležinkelio stoties iškilo naujas kryžius trėmimams atminti. Jis skirtas visiems į Sibirą išvežtiems seniūnijos žmonėms, ir primena, jog iš šitos vietos gyvuliniuose vagonuose iškeliavo ne vienas šimtas marcinkoniškių ir aplinkinių kaimų žmonių. Daugybė jų negrįžo į namus, amžino poilsio atgulė svetimoje žemėje.
Kryžių tremtiniams ir politiniams kaliniams pašventino Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė, prie kryžiaus sužibo atminimo žvakelės.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojas Jonas Bajoriūnas pažymėjo, jog marcinkoniškiai, pagerbdami tremtinius ir politinius kalinius, šioje vietoje pastato jau trečią kryžių. Jis padėkojo iš ąžuolo dailų kryžių išdrožusiam jaunam Viršurodukio kaime gyvenančiam kryždirbiui Deimantui Markevičiui ir medį šiam prasmingam tikslui padovanojusiam verslininkui, UAB „Litpinus“ vadovui Gintarui Stankaičiui. Jiems padovanotos dailios austos juostos. „Pirmasis kryžius čia pastatytas 1995 metais, antrasis – 2007 metais. O ta pati Kristaus kančia puošė ir pirmąjį, ir antrąjį kryžių, ir dabartinį kryžių“, – pasakojo J. Bajoriūnas.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė sakė, kad simbolinėje vietoje sustingęs naujai atgimęs kryžius primena tremties išdraskytas šeimas. „Tegu šitas kryžius visiems primena, kokia ta laisvė brangi ir įkainota neįkainojamais dalykais“.
Prisiminimais apie tremtį pasidalino Marcinkonių tremtinių atstovė Birutė Šibailienė. Ji visų tremtinių vardu padėkojo už iniciatyvą atstatyti naują kryžių. „Mano šeima septyniolika metų praleido svetur, o aš Lietuvą pamačiau jau suaugusi. Mus, kaip ir kitus tremtinius, palaikė viltis ir Dievas. Prisimenu pirmojo kryžiaus, statyto 1995 metais, iškilmes, tuomet per visą kaimą su trispalve ėjo daugybė žmonių. Man labai malonu, kad statant šį kryžių prisidėjo ir mano sesers tremtinės vaikai“.
Jautrias tremtinių dainas dainavo Marcinkonių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės Avižinienės, ir Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, vadovaujamas Vaidos Naruševičiūtės. Prie geležinkelio stoties simboliškai nusilenkta visoms tremties aukoms – čia skambėjo „Lietuva, Lietuva, Tu kaip saulė gyva…“, „Leiskit į Tėvynę…“, „Lietuva brangi…“ ir kitos dainos. Vėliau tremtinių ir partizanų dainų vakaras tęsėsi Marcinkonių etnografinės sodybos-muziejaus klojime. Susirinkę kaimo gyventojai ir svečiai prisiminė netolimą ir liūdną mūsų krašto praeitį, kuri palietė vos ne kiekvieną seniūnijos gyventojų šeimą.
