Liepos pradžioje Varėnos rajono gyventojai sunerimo, nes pasigirdo kalbos, jog AB Lietuvos paštas užsimojo pertvarkyti paštus, todėl daugelyje kaimo vietovių jų tiesiog nebeliks. Iš 14 paštų, buvusių mūsų rajone, liks tik du – Varėnoje ir Merkinėje. Ši naujiena nenudžiugino ir rajono valdžios atstovų, jie kalbėjosi ir su pašto vadovybe, pateikdami savo argumentus, kodėl pašto padaliniai yra reikalingi rajono gyventojams, o liepos 10 d. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta raštu kreipėsi ir į Susisiekimo ministeriją su prašymu apsvarstyti galimybę Varėnos rajone išlaikyti stacionarius pašto skyrius. Po ministro atsakymo vilties nebeliko…
Živilė Puidokaitienė
„Giružis“ jau rašė, kad tokiems Lietuvos pašto užmojams gyventojai nepritaria – daug abejonių kelia tvirtinimas, kad žmonės visas paslaugas gaus kaip ir anksčiau, o gal netgi daugiau, kad uždaromas tik pastatas, o ne pati pašto funkcija. Nemažo Valkininkų miestelio bendruomenė rinko parašus ir juos perdavė Varėnos r. savivaldybei – 860 valkininkiečių parašų, kurie protestuoja dėl pašto uždarymo Valkininkuose. Nepatenkinti šia pertvarka ir perlojiškiai, matuiziškiai bei kitų kaimų gyventojai.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta 2019 m. liepos 10 d. raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su prašymu apsvarstyti galimybę Varėnos rajone išlaikyti stacionarius pašto skyrius. Kaip informavo Varėnos rajono savivaldybės administracija, buvo gautas susisiekimo ministro Pauliaus Martinkaus pasirašytas atsakymas, kuriame informuojama, kad nors Susisiekimo ministerija yra akcinės bendrovės Lietuvos pašto valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja ir įgyvendina akcininko teises ir pareigas, tačiau nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, nei Pašto įstatymas, nei Bendrovės įstatai nesuteikia teisės Susisiekimo ministerijai priimti sprendimų dėl paštų darbo organizavimo ar paštų išdėstymo.
Taip pat pažymima, kad Varėnos rajone Lietuvos pašto teikiamų paslaugų pokyčiai yra suplanuoti įgyvendinant Mobiliojo laiškininko projektą. Rašte nurodoma, kad Mobiliojo laiškininko projektas yra vienas iš kertinių projektų AB Lietuvos paštui siekiant efektyvios veiklos ir kokybiškų paslaugų teikimo klientams, atsižvelgiant į pasikeitusius tiek pačių klientų poreikius, tiek ir pakitusias paslaugų rinkos, kurioje kasdien dirba ir veikia ši bendrovė, tendencijas, el. prekybos plėtrą regionuose bei kaimiškose vietovėse. Ministras nurodo, kad dėl savo strateginio pobūdžio ir svarbos Mobiliojo laiškininko projektas buvo ne kartą svarstomas ir atidžiai vertinamas Valdyboje, kuri jo vykdymui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pritarė dar 2018 metų pačioje pradžioje. „Atitinkamai Bendrovės vadovybė yra atsakinga už tinkamą bei savalaikį Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą ir jau nuo 2018 m. pradžios įgyvendina šį projektą. Pažymime, kad šis projektas yra 2019-2023 m. Bendrovės veiklos strategijos dalis, kuri, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatais, taip pat buvo apsvarstyta ir patvirtinta Valdybos 2019 m. sausio mėn. Taigi Valdyba reguliariai prižiūri ir stebi minėto projekto vykdymą bei rezultatus“, – pažymima rašte.
Gautame rašte nurodyta, kad pilnai įgyvendinus Mobiliojo laiškininko projektą, Bendrovės darbuotojams bus sudarytos tinkamos darbo sąlygos ir užtikrintas orus darbo užmokestis, o Varėnos rajono gyventojai teigiamai įvertins Bendrovės teikiamas paslaugas.
Lietuvos paštas naikina tarnybą, kuri egzistavo net sunkiausiais 1944 metais. Laiškus galima buvo išsiųsti ir gauti. Dabar kaime laiško išsiųsti aš negaliu – paštas sunaikintas ir neskieskite niekų apie mobilųjį paštą.