Prof. Jonas Grigas
Daug talentingų išradėjų keitė pasaulį. Manoma, kad Elonas Maskas sukūrė elektrinius automobilius. Markas Zuckerbergas išrado Veidaknygę (Facebook). Stivas Džobsas su bendrovės Apple bendradarbiais išrado išmanųjį telefoną (iPhone). Tačiau yra ne visai taip.
Šie išradimai yra pernelyg sudėtingi, kad juos padarytų vienas žmogus, organizacija ar net tauta. Buvo šimtai kitų genialių išradimų, be kurių išmanieji telefonai nebūtų atsiradę. Kiekvienas jų buvo nesuskaičiuojamo skaičiaus įvairių šalių tyrėjų, universitetų, vyriausybių ir privačių bendrovių darbo rezultatas. Paminėsiu tik tris telefonui esminius išradimus.
Išmaniojo telefono nebūtų be lytėjimu valdomo ekrano. Tokį ekraną 1969 metais užpatentavo britų radarų inžinierius Erikas Artūras Džonsonas, kurį Apple 1997 metais pritaikė mobiliesiems telefonams. Nuo Džonsono išradimo milijardai dolerių buvo išleisti tokių ekranų technologijoms. Džonsonas žengė pirmąjį žingsnį, tūkstančiai viso pasaulio tyrėjų ėjo toliau, o Apple apjungė jų rezultatus išmaniame telefone.
Telefonų nebūtų be pakartotinai įkraunamų ličio baterijų. Britų mokslininkas Stenlis Vaitingamas (Stanley Whittingham) praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje sukūrė saugias ličio baterijas. Daug tyrimų buvo atlikta, kol japonų bendrovė 1991 metais pirmoji jas panaudojo mobiliajame telefone. 2007 metais bendrovė Apple tokiomis baterijomis aprūpino milijonus išmaniųjų telefonų. Ličio baterijų tyrimai intensyviai tęsiami elektromobiliams ir net elektrolėktuvams.
Išmanieji telefonai nebūtų išmanieji be interneto. Apple inžinierius Andy Grignon jį prijungė prie interneto 2004 metais. Stivui Džobsui tai nepatiko. Bet tūkstančių mokslininkų pastangomis dabar kiekvienas turime kišenėje galimybę internetu bendrauti su bet kuo pasaulyje.
Timas Berners-Lee praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, dirbdamas Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN ir ieškodamas būdų, kaip geriau keistis tyrimų duomenimis, išrado internetą (World Wide Web).
Bet ir Berners-Lee buvo ne vienintelis. Jeigu World Wide Web yra žemėlapis, tai internetas yra kraštovaizdis, kuriame mes vairuojame – tinklo infrastruktūra, jungianti milijonus kompiuterių, leidžiantis kiekvienam globaliai bendrauti su bet kuriuo kitu, perduodantis didelius informacijos kiekius.
Interneto pradžia buvo 1965 metai, kai du tyrėjai JAV Masačiusetso technologijos institute Thomas Merrill ir Lawrence Roberts telefono linija sujungė du kompiuterius, nutolusius vienas nuo kito 4 800 kilometrų atstumu. Vėliau Amerikos gynybos agentūra sujungė visus savo karinius kompiuterius į vieną Arpanet tinklą. 1969 metų spalį Arpanet padėjo interneto pamatus, po trijų mėnesių nuo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje. Interneto kūrime ir tobulinime taip pat dalyvavo tūkstančiai mokslininkų ir inžinierių.
Šie kosmoso užkariavimo amžiaus proveržiai darė įtaką kitiems išradimams. Nors dabartinis išmanusis telefonas yra 120 milijonų kartų galingesnis už kompiuterį, kuris nuskraidino astronautus erdvėlaiviu Apollo 11 į Mėnulį, jo tikroji galia slypi galimybėje daryti įtaką milijardams interneto svetainių ir teraibitų, kurie sudaro internetą.
Nuo pirmojo Apple patento 1997 metais buvo paskelbta daugiau nei 400 000 publikacijų, skirtų išmaniųjų telefonų kūrimui. Yra nesuskaičiuojama daugybė kitų fizikų ir chemikų medžiagotyrininkų tyrimų, kūrusių ir tyrusių medžiagas, ieškojusių tinkamų savybių, be kurių išmaniųjų telefonų neturėtume. Navigacinę sistemą GPS pagimdė Amerikos kariškių finansai, ji buvo sukurta šaltojo karo metais JAV kariuomenės reikmėms ir skirta pataikyti bombas tiksliai į taikinius, o sudėtingi skaitmeniniai algoritmai buvo sumanyti aptikti rusų branduolinius sprogdinimus.
Išmanieji telefonai yra mūsų šimtmetį apibūdinanti technologija. Tokios technologijos neatsiranda dėl vieno reto talento žmogaus ar organizacijos, bet dėl daugelio inovacijų ir dešimtmečių mokslinių tyrimų, tūkstančių tyrėjų ir organizacijų, stovinčių vienas ant kito pečių ir žiūrinčių truputį toliau į ateitį. Globalių iššūkių amžiuje turime tai ne tik atsiminti ir įkvėpti.
Išmaniųjų telefonų kūrimas rodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atviri ir skaidrūs, plačiai ir greitai paplisti pasaulyje, skelbiami tarptautinėje spaudoje. Tyrimų sąžiningumas ir rezultatų atkartojamumas, skaidrus rezultatų recenzavimas, atviras prie jų priėjimas, tyrimų įvairovė — tai žingsniai globalios tyrimų infrastruktūros reformavimo link, kuri yra geriausia viltis ateičiai.