Manipuliacijos

0
17

Žilinų kaime gyvenanti Nijolė Dulko 2007 m. neteko namų, juos pasiglemžė ugnis, nuo tada ir prasidėjo moters neramios dienos. Vieniša moteris su keturiais nepilnamečiais vaikais liko be viso savo užgyvento turto ir be namų. N. Dulko buvo „laikinai“ apgyvendinta buvusiame Žilinų vaikų darželyje. Tas laikinumas tęsiasi jau 12 metų. Moteris per šiuos metus ne kartą mynė teismų slenksčius, ieškodama teisybės. Iš pradžių, nuo 2007 m. iki 2011 m. jai buvo skiriama kompensacija už kietąjį kurą, o nuo 2011 m. kompensacijos jau neskyrė, nes nepriklauso, kadangi pareiškėjos būstas nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos… Paradoksas, kad moteris gavo socialinį būstą, kuris nėra gyvenamosios paskirties…

Živilė Puidokaitienė

Istorija
Savo istoriją Nijolė Dulko nutarė papasakoti tam, kad kiti jauni ir socialinio būsto laukiantys žmonės būtų atidūs ir nepasiduotų valdininkų manipuliacijoms. 2007 m. balandžio 26 d. N. Dulko ir Irenai Dusevičienei nuosavybės teise priklausančiame name Žilinų kaime, Varėnos rajone, kilo gaisras. Tuometinio Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Algio Miškinio įsakymu moteriai ir jos šeimai buvo leista vieneriems metams iki 2008 07 01 laikinai apsigyventi buvusiose Žilinų vaikų darželio patalpose. N. Dulko naudojasi 73,9 kv.m. bendro ploto patalpomis. Žiemos sezono metu, nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio, buvo skiriama kompensacija kietajam kurui įsigyti. Nuo 2011 m. kompensacija už kietąjį kurą jau nebuvo skiriama. Moteris kreipėsi į teismą, kad jai būtų kompensuojamas kietasis kuras.

Kur dingo kompensacija?
Teismo sprendime nurodoma, jog atsakovas, t.y. Varėnos rajono savivaldybė, atsisakė mokėti kompensaciją už kietą kurą, nes pareiškėjos būstas nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos, todėl būsto išlaidų kompensacija nepriklauso. Savivaldybė nurodė, jog būsto išlaidų kompensacijos yra skiriamos tik gyvenamosios paskirties būstui. N.Dulko daug kartų kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl kieto kuro kompensacijos. Varėnos rajono savivaldybės administracija atsisakė mokėti kompensaciją už kietą kurą. Atsisakymo pagrindas yra formalus. Savivaldybė leisdama laikinai apsigyventi buvusio Žilinų darželio patalpose pripažino, kad patalpos yra tinkamos gyventi fiziniams asmenims. Pastate yra vandentiekis, sanitarinis mazgas, pastatas suskirstytas kambariais, yra durys, langai. UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ sudarė gyvenamosioms patalpos nuomos sutartį, nes nekilo abejonių, kad tai yra gyvenamosios patalpos. Jeigu tokios patalpos nėra pritaikytos fizinių asmenų gyvenimui, tai administracijos direktorius negalėjo leisti apsigyventi darželio patalpose moters šeimai. Be to, už naudojimąsi patalpomis skaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas bei nuomos mokestis.
Varėnos rajono savivaldybė paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis pareiškėjai būsto išlaidų kompensacija nepriklauso. Būsto išlaidų kompensacijos skiriamos tik gyvenamosios paskirties būstui, o N. Dulko gyvena mokslo paskirties būste.

Byloje nebuvo ginčo, kad N.Dulko teisėtai su šeima gyvena buvusio Žilinų vaikų darželio patalpose, kurios pagal Nekilnojamo turto registro duomenis yra mokslo, bet ne gyvenamosios paskirties. Teismo sprendime nurodyta, jog ginčas kilo dėl Varėnos rajono savivaldybės veiksmų teisėtumo, atsisakant N. Dulko skirti būsto šildymo kompensaciją dėl to, jog moteris gyvena ne gyvenamosios paskirties būste.
Taip pat teismo sprendime akcentuota, kad ginčo santykius reglamentuojančiame Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančios esminius statinio reikalavimus. Minėtame Įstatyme, galiojusiame 2012 03 12 sprendimo priėmimo metu, nebuvo numatyta jokių imperatyvių apribojimų, susijusių su būsto paskirtimi, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Varėnos rajono savivaldybė nepateikė duomenų, kad N.Dulko būstas yra netinkamas gyventi ir neatitinka gyvenamųjų patalpų paskirties.
Teismas pripažino, kad Varėnos rajono savivaldybės valia neteikti moteriai būsto šildymo išlaidų kompensacijos nebuvo pagrįsta konkrečiomis teisės aktų normomis ir faktais. Teismo nuosprendyje pažymėta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija yra įpareigota išmokėti N. Dulko būsto šildymo išlaidų kompensaciją už 2012 m. vasario, kovo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius.

Kapitalinis remontas
2019 m. moteris kreipėsi į teismą dėl pastato kapitalinio remonto. Ji nurodė, kad jai yra nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis, jis turi antrąją neįgalumo grupę, o šiame name, kuriame ji glaudžiasi, esanti krosnis, kuri apšildo jų gyvenamąsias patalpas, yra rūsyje, į kurį veda statūs, nepritaikyti ligoniui laiptai, gyvenamojo namo stogas yra visiškai kiauras, nuolat teka vanduo, gyvenamojo namo langai yra kiauri, per juos pučia vėjai, todėl jai suteiktoms patalpoms yra būtinas kapitalinis remontas, nes tokiame būste yra neįmanoma gyventi.
N.Dulko nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę, tačiau Varėnos rajono savivaldybės administracija atsakydavo, kad dėl sunkios finansinės padėties ji negali atlikti kapitalinio remonto. 2012 05 17 raštu savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius ją informavo, kad UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ yra įpareigotas atlikti gyvenamojo namo stogo dangos remonto darbus iki 2012 06 15, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti. N. Dulko patvirtino faktines aplinkybes, kad jai suteiktas socialinis būstas yra nesaugus. Varėnos rajono savivaldybė per šį laikotarpį ne kartą siūlė būstą, tačiau jis buvo visiškai netinkamas gyventi jai bei jos nepilnamečiam sūnui dėl jo sveikatos būklės bei nepilnamečio sūnaus mokyklos, todėl šių siūlymų N.Dulko atsisakė.
Moteris patvirtino, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija nuo 2007 06 28 iki dabar neatliko jokių veiksmų gyvenamojo būsto pagerinimui, remontui, su kiekvienais metais gyvenamojo būsto būklė tik blogėjo. N. Dulko paaiškino dėl šildymo sistemos, kad reikia eiti į rūsį kūrenti, kelis kartus buvo nugriuvusi ir susižeidusi. Kai žiema šalta, reikia ir naktį eiti kūrenti. Namas yra dvibutis, dabar žmonės gyvena ir kitame šio pastato bute. Iš to, kito buto, galima per koridorių patekti į rūsį. Abu butai naudojasi vienu kietojo kuro katilu. N. Dulko duomenimis, stogas yra perpučiamas, supuvęs ir bet kada gali užgriūti ant galvos, reikia suremontuoti atsilupusias lentas, pakeisti dangą, nes kai didelė liūtis, tai prabėga vanduo ir vaikų kambaryje. Moters kaimynė D.B. kreipėsi tik dėl pastato vidaus remonto.
Varėnos rajono savivaldybės nuomone, N. Dulko pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nes 2015 m. su moterim buvo pasirašyta socialinio būsto sutartis, kuri sudaryta laisva valia, o sudarant sutartį N. Dulko jokių pretenzijų neturėjo. Varėnos rajono savivaldybės atstovų teigimu, jie visuomet reaguodavo į N. Dulko prašymus ir beveik kiekvienais metais vykdė remonto darbus: šlaitinio stogo dangos ir pastogės pakalimų remontą, durų varčių remontą, sulūžusių fekalinės kanalizacijos atskirų ruožų keitimo darbus ir kt. N.Dulko buvo tris kartus siūlyta persikelti į kitą socialinį būstą, tačiau visus kartus ji atsisakė.
N. Dulko kaimynė D. B. didelių nusiskundimų neturėjo. Jos abi bendrai kūrena katilą, 2 dienas viena, o paskui – kita. Jei malkos sausos, reikia kurti kas 1,5 val., o jei drėgnesnės – kas 2,5-3 val. Didžiausia problema buvo kaminas, nes pradėjo rūkti viduje ir jaunai moteriai su keturiais vaikais iškilo grėsmė, tačiau greitai kaminas buvo pakeistas ir daugiau namo viduje dūmai nesirinko. Moteriai buvo pakeistas vienas langas, todėl viduje tapo daug šilčiau, kitą langą pasikeitė savo lėšomis.
Teismas nusprendė įpareigoti Varėnos rajono savivaldybę atlikti pastate atskiro šildymo sistemos įrengimo darbus.

Išsipirkti neleidžia
Šioje situacijoje daug įdomių detalių, kaip matyti, tarpusavio susikalbėjimo nėra. Tačiau tiek N. Dulko, tiek ir jos jaunoji kaimynė teigia, kad yra nesuprantama, kodėl jos negali išsipirkti šių būstų. Kitiems yra sudaryta galimybė, pragyvenus socialiniame būste penkerius metus, jį išsipirkti, o jos abi šios galimybės neturi, nes šis pastatas yra ne gyvenamosios patalpos, o mokymuisi skirtos patalpos. Abi moterys yra vieningos nuomonės, kad gal ir norėtųsi daugiau investuoti į šį būstą, tačiau neaišku, ar vieną dieną nebus pasakyta, kad reikia išsikraustyti, tuomet patirtų išlaidų tikrai niekas nekompensuos. N. Dulko kaimynės nuomone, gautu būstu ji yra patenkinta, tik yra kitų iškylančių sunkumų. Vaikų darželis dirba tik iki pietų, tad nori nenori vienas iš tėvų vis tiek turi nedirbti, nes nėra, kur palikti vaikų. Darbo vietų kaime tikrai nedaug, o galimybių važinėti į Varėną taip pat nėra, todėl reikia gyventi tik iš pašalpų ir iš to, ką uždirba vyras. Kompensacijų negauna nei N. Dulko, nei kaimynė D. B., nes išlaidų tiek už malkas, tiek už šiukšlių išvežimą, tiek už fekalijų ištraukimą niekas nekompensuoja.

Komentaras
N. Dulko nuomone, nuo 2007 m. kelis kartus keitėsi Varėnos rajono vadovai, tačiau situacija nesikeitė nė kiek. Tuometinis Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas ją apgyvendino buvusiame darželyje. Situacijos įvertinti buvo atvykęs ir buvęs meras Elvinas Jankevičius, kuris, anot moters, ją padrąsino sakydamas, kad kovok ir išsikovosi. N. Dulko kreipėsi ir į dabartinį merą Algį Kašėtą, kuris tuo metu buvo Seimo narys. Anot moters, A. Kašėta visas problemas suversdavo V. Mikalauskui, tačiau, kai pats atėjo į Varėnos rajono mero postą, tai situacija vis tiek išliko tokia pati.
Buvęs rajono vadovas V. Mikalauskas puikiai prisimena šią istoriją: „Važiavau iš Vilniaus ir pranešė apie gaisrą, užvažiavau pažiūrėti, dar gaisrinės gesino… Buvo didelė panika, faktiškai namas buvo jau netinkamas gyventi… Daviau komandą įleisti abi šeimas į darželį su sąlyga, kad gavusios kompensacijas pradės tvarkyti namą, bet paėmė pinigus ir … pradėjo reikalauti butų. Skundas paskui skundą ėjo visoms instancijoms. Gelbėjau abi šeimas, bet gavau per galvą… Jos abi gavo po 10 000 litų iš Vyriausybės ir apie 3000 Lt (4100 Lt – aut.) iš savivaldybės. Aš joms bandžiau padėti dėl medienos 70 proc. pigiau, bet nieko jos nedarė,o pinigus išleido. Čia tas variantas, kai žmogui padarai gero…“.

Naujas būstas
Šiuo metu N. Dulko pasiūlytas socialinis būstas Varėnoje, Marcinkonių gatvėje esančiame socialiniame daugiabutyje. Moteris atvira: gyvenimo sąlygų net nėra ko lyginti, tiek patogumų klausimu, tiek ir aplinka. Problema tik ta, kad butas yra ketvirtame aukšte, jai, turinčiai neįgalumą toks siūlymas pasirodė kaip pasityčiojimas iš jos sveikatos būklės ar net rajono savivaldybės kerštas už visus teismus…

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia