Po rudens darbų susirinko rajono žemdirbiai

0
29

Praėjusį penktadienį Varėnoje jau devintąjį kartą vyko tradicinė rajono žemdirbių pagerbimo šventė „Po rudens darbų“, kurioje rajono
žemdirbiai buvo įvertinti ir pagerbti prizais bei nominacijomis, o po oficialios ceremonijos laukė atlikėjos Giulijos koncertas

Živilė Puidokaitienė

Svečiai
„Žemdirbio triūsas neturi pabaigos, bet gali turėti nedideles ir gražias pertraukas, tad šiandien yra ta diena, kai galima stabtelėti darbų bėgyje, šiek tiek atsipūsti, pasidžiaugti, pasikeisti patirtimi, paklausyti gražių sveikinimo žodžių, atsiimti vertingus prizus ir nominacijas“, – tokiais žodžiais iškilmingą renginį pradėjo Varėnos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Marius Galinis. Šventėje dalyvavo ir žemdirbius sveikino rajono vadovas Algis Kašėta, Seimo narys ir Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys, Lietuvos nederlingųjų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Apžvalga
Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas pasveikino susirinkusius žemdirbius ir trumpai apžvelgė visą rajono situaciją: „Jau ankstyvas pavasaris nerodė gerų ženklų, nes buvo rekordinės pavasarinės šalnos, buvo jaučiamas drėgmės stygius. Mūsų rajono žemės yra vienos iš nepalankiausių visoje Lietuvoje, vyrauja smėliai, todėl vanduo labai greitai išgaruoja arba nusėda į grumtinius vandenis. Dėl sausringo laikotarpio, kaip ir praėjusiais 2018 m., Varėnos rajone buvo paskelbta ekstremali situacija dėl hidrologinių reiškinių, kitaip tariant, mus aplankė stichinė sausra dvejus metus iš eilės“. Anot vedėjo, ypač sudėtinga situacija susidarė ūkiuose, kurie užsiima gyvulininkyste. Pavasarinės šalnos paveikė dar nespėjusias suželti pievas, todėl nebuvo kur ganyti, dauguma ūkininkų naudojo senus pašarus arba skolinosi iš kitų. Nebuvo iš ko ruošti ir pašarų žiemai, nes pievos buvo išretėjusios ir išdžiūvusios.
„Šiais metais daugelis gyvulių augintojų visuose rajonų kampeliuose, gamindami pašarus, turėjo 3-4 kartus daugiau išlaidų, nes sukti į rulonus reikėjo ne tik prastos kokybės šieną, bet ir javų šiaudus. Ne ką geresnė padėtis šiemet buvo ir augalininkystės ūkiuose, dėl pavasarinių šalnų, kurios siekė 10 laipsnių šalčio, nušalo arba apšalo žiemkenčiai, dėl drėgmės stygiaus sunkiai dygo arba visai nedygo vasariniai javai. Kaip rodo rajono derliaus statistika, šiemet pasisekė tiems, kurie iš rudens pasėjo daugiau žiemkenčių“, – informavo I. Laniauskas. Taip pat akcentavo, kad rajone yra labai nedaug daržininkystės, sodininkystės ūkių, bet ir juos šis pavasaris negailestingai skriaudė. Rekordinės šalnos sušaldė dalį jų auginamos produkcijos. Mūsų regione, pasak syriaus vedėjo, ypač jaučiami klimato kaitos padariniai. Esame labai priklausomi nuo iškritusių kritulių kiekio: „Mes visiškai negalime prognozuoti, kokie bus kiti metai ar dar vėlesni, kokia bus žiema, kokia bus vasara. Mūsų žemės ūkis atsiduria vis gilesnėje aklavietėje“. I. Laniauskas informavo, kad kiekvienais metais mūsų rajone sparčiai mažėja gyventojų, auginančių gyvulius. Kiekvienais metais maždaug 5 proc. sumažėja deklaruojančių asmenų skaičius, t.y. nyksta smulkiausieji ūkiai. Kai kurie ūkininkai, atlikę savo ūkių analizę, įrodė, kad jau keletą metų iš eilės nėra pelno iš produkcijos, kitaip tariant, išlaidos viršija pajamas, tad belieka tik dotacijos, iš kurių reikia ir pragyventi, ir dar į ūkius investuoti.
Žemės ūkio skyriaus vedėjo nuomone, ūkininko įvaizdis mūsų visuomenėje yra pateikiamas klaidingai, nes visuomenei rodomi tik jo nauji traktoriai, padargai, suformuojamas įvaizdis, kad jis ūkininkas – didžiausias turtuolis, nors niekas nemato jo įsiskolinimų bankams, nemato, kad jis ūkyje dirba po 12-14 valandų, o gyvulininkystės ūkiuose dirbama nuolat, be poilsio dienų. I. Laniauskas neabejoja, kad visi nori, jog mūsų parduotuvėse populiariausia būtų lietuviška prekė, o ne lenkiška ar kitų šalių, bet to negalima pasiekti, nes produkcijos savikaina – didelė, o dotacijos ūkininkams yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, tad lietuviška produkcija tampa nekonkurencinga.

Padėkos
Šventės proga Varėnos rajono savivaldybės merui Algiui Kašėtai rajono žemdirbiai iškepė naminės duonos kepalą, kurią įteikė Varėnos rajono žemdirbiai Daiva ir Česlovas Petruškevičiai iš Tolkūnų kaimo. D. Petruškevičienės teigimu, rugiapjūtė nuo amžių buvo svarbiausia, nes nuo to priklausė, ar šeimyna turės ką valgyti.
J. Baublys įteikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistei Danguolei Steiblienei ir Lietuvos nederlingųjų žemių naudotojų asociacijos pirmininkei Danutei Karalevičienei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Andriaus Palionio padėkas už ilgametį nuoširdų darbą, racionalią pagalbą rajono žemdirbiams ir šiltą bendradarbiavimą su kolegomis, Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistams Adolfui Kancevičiui ir Rimvydui Navickui – padėkas už ilgametį darbą, nuoširdumą ir profesionalią pagalbą rajono žemdirbiams. Seimo narys J. Baublys už sąžiningą darbą, nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir nuoširdų bendravimą su žemdirbiais padėkomis pagerbė Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėją Irmantą Laniauską, Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistę Alę Baniūnienę, Vydenių seniūnijos žemės ūkio specialistę Liną Parapinavičienę, Marcinkonių seniūnijos žemės ūkio specialistę Žanetą Kirdeikienę, Jakėnų seniūnijos žemės ūkio specialistę Loretą Šarkienę, Merkinės seniūnijos žemės ūkio specialistę Romą Sinkevičienę, Kaniavos seniūnijos žemės ūkio specialistę Liną Valackaitę, Varėnos seniūnijos žemės ūkio specialistę Danguolę Čeikienę, Matuizų seniūnijos žemės ūkio specialistę Jadvygą Apanavičienę, Valkininkų seniūnijos žemės ūkio specialistę Gintarę Česnulevičiūtę.
Nominaciją „Tolerantiškas vadovas“ pelnė Regimantas Žėkas; nominacija „Sugrįžtanti į sodžių“ apdovanota Dovilė Volungevičienė; nominaciją „Metų ekologinis ūkis“ pelnė Vytas Ramaška; nominaciją „Metų sodininkystės ūkis“ – Gintaras Paulauskas; nominaciją „Metų gyvulininkystės ūkis“ – Marius Komarovskis; nominaciją „Šeimos tradicijų puoselėtojas“ – Linas Miškinis.
Mero padėkomis ir piniginėmis premijomis buvo apdovanoti „Metų ūkis 2019“ konkurso nugalėtojai. I vietą laimėjo Dalija, Stasys ir Marius Barkauskai, II vietą – Vesta ir Albertas Žemaičiai, III vietą – Irutė, Rimas ir Ramūnas Tankelevičiai.
Mero padėkos ir piniginės premijos buvo įteiktos konkurso ,,Metų ūkis 2019“ paskatinamųjų vietų nugalėtojams: Vaclovui Arlauskui, Karoliui Kosmanui bei Stasiui Sakalauskui.
Žemdirbių šventė „Po rudens darbų“ baigėsi nuotaikingu Giulijos ir grupės „Combo band“ koncertu.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia