Prof. Jonas GRIGAS
Niekas tiksliai nežino, kas yra laikas. Fizikams laikas yra tik vienas iš sunkiai įsivaizduojamos keturmatės erdvės matmenų. Tai reiškia, kad tokiame erdvėlaikyje, panašiai kaip kraštovaizdyje, vakar, šiandien ir rytoj yra vienodai konkretūs ir apibrėžti. Ateitis egzistuoja kaip ir praeitis, tik ji yra toje vietoje, kur dar nepabuvojome.
Pagal susitarimą laiko rodyklė rodo ateitį. Tačiau tas nereiškia, kad pats laikas juda į ateitį, panašiai kaip šiaurę rodanti kompaso rodyklė pati nejuda į šiaurę. Abi rodyklės rodo tik laiko ir erdvės asimetriją, o ne judėjimą. Laiko rodyklė rodo pasaulio asimetriją laike, ne laiko tėkmę. Praeitis ir ateitis turi ne didesnę prasmę nei aukštyn ir žemyn. Fizikams laikas nei bėga, nei teka. Tekėjimas arba bėgimas reiškia judėjimą – strėlės ar mesto akmens judėjimą ore, upelio vandens tekėjimą kranto atžvilgiu. Bet kieno atžvilgiu teka ar bėga laikas? Klausimas „kokiu greičiu bėga laikas“ parodo jo absurdiškumą. Atsakymas „minutė per minutę“ juk nieko nepasako. Taigi, laiko tekėjimas tėra tik iliuzija. Nors laiko kitimą suvokiame pagal dienos ir nakties kaitą.
Geografiškai Žemė yra padalinta į 24 lygias juostas, kur gretimose maždaug 1 000 kilometrų juostose laikas skiriasi 1 valanda. Bet Šiaurės Ašigalyje laiko juostos sueina į vieną tašką, paversdamos jas beprasmėmis, o kartu ir beprasmiu ir laiką. Ten kartu yra visos Žemės laiko juostos ir nei vienos iš jų. Nėra jokių ribų Ašigalio gelmėse, nėra Ašigalyje žemės ir žmonių, išnyksta laiko suvokimas. Saulė leidžiasi ir nusileidžia tik kartą per metus, todėl nėra nei dienos, nei nakties laiko.
Kitame ašigalyje laiko juostos yra keistos, bet sustingę naudoje. Antarktidoje yra žemė ir dešimtys tyrimo stočių, išsklaidytų tūkstančiuose kvadratinių kilometrų. Kiekvienoje jų tyrėjų mini civilizacija gyvena pagal savo šalies laiko juostą.
O Šiaurės Ašigalyje yra tik vandenynas. Ką mes laikome diena, žymima saulėtekiu ir saulėlydžiu, atsitinka tik kartą metuose. Metai yra diena. Savaitės ir mėnesiai susilieja. Ten širdies ritmas yra vienintelis realus kintančio laiko matas. Fizikai laiko etalonu laiko elemento cezio labai stabilų 9 192 631 770 virpesių per sekundę skaičių.
O mūsų gyvenime laiką galbūt geriau būtų apibūdinti ne Žemės juostų skaičiumi ar jos sukimusi apie saulę, bet mūsų patirtimi.