Prof. Jonas GRIGAS
2013 m. amerikietis Microsoft įkūrėjas ir daugelio naujausių technologijų iniciatorius milijardierius Bilas Geitsas teigė, kad maistui laikas tapti tokiu pačiu inovacijų objektu kaip virtualioji tikrovė arba dirbtinis intelektas. Visuotinį maisto trūkumą žmonija gali pajusti apie 2050 metus. Minesotos universiteto mokslininkai prognozuoja, kad iki 9 mlrd. ar daugiau pagausėjusiai žmonijai sunku bus išsimaitinti. Kai kur maisto trūksta jau dabar. Todėl pasaulio mokslininkai kuria ateities maistą. Azijos šalyse medūzos ar vabzdžiai jau tapo maistu. Specialistai pataria perimti azijiečių patirtį. Medūzose gausu naudingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat mažai kalorijų. Ateityje maistą gamins ir 3D spausdintuvai. Vienas pirmųjų tokio įrenginio prototipą pristatė amerikietis Anjanas Kontrektoras iš Systems & Materials Research Corporation. Maistą spausdintuvas sukuria iš keleto maistingųjų komponentų, esančių specialiose kasetėse. Amerikietis Robas Rainartas 2013 m. pristatė miltelių kokteilį, pavadintą Soylent, kuris gali pakeisti tradicinį maistą. Kokteilyje yra būtinas vitaminų, amino rūgščių, riebalų, angliavandenių ir baltymų kiekis. Vėliau rinkoje pasirodė kiti miltelinio maisto analogai. Vienas tokių – organinis kokteilis vegetarams Ambronite. Jo sudėtyje – ekologiški obuoliai, uogos ir smulkinti riešutai. Organiniais kokteiliais jau maitinami tiesiai į veną sunkūs ligoniai Lietuvos ligoninėse.
Mokslininkai drauge su JAV gynybos departamentu kuria maistinį pleistrą, iš kurio organizmas gautų būtinų mikroelementų ir vitaminų. Biologiškai aktyvios medžiagos įsiurbiamos per odos poras, o paskui kraujagyslėmis išnešiojamos po organizmą. Į pleistrą įmontuota mikroschema nuskaito informaciją apie žmogaus sotumą ir prireikus organizmui duoda papildomą porciją. Maistas gali būti ir įkvepiamas. Užuot kramčius ir rijus, Harvardo universiteto biomedicinos profesorius Deividas Edvardsas pasiūlė maistą įkvėpti. 2011 m. jis pristatė aparatą Le Whaf, kuriuo į stalą patiekiama garais paversta sriuba, tortas ar net alkoholis.
Bilo ir Melisos Geitsų fondas sukūrė augalinės kilmės kiaušinius. Veganiškiems kiaušinių milteliams atrinkta 12 augalų. Pusfabrikatis pavadintas Beyond Eggs ir JAV buvo pradėtas pardavinėti 2013 m. Augaliniuose kiaušiniuose nėra antibiotikų, cholesterolio ir kenksmingų mikroorganizmų. Be to, jie yra ekologiški ir gaminami be vištų. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad ateityje gyvulinės kilmės produktų kaina gerokai išaugs, todėl bus būtina juos pakeisti iš augalų gautais populiarių produktų analogais.
Pirmasis laboratorijoje iš kamieninių ląstelių išaugintas 140 gramų jautienos gabalėlis buvo pristatytas 2013 m. „Mėsą iš mėgintuvėlio“ užaugino prof. Marko Posto komanda iš Mastrichto universiteto. 2015 m. šios mėsos kilogramo savikaina sudarė 80 dolerių. Tokia mėsa prieinama kaina parduotuvėse gali pasirodyti po kokių 10 metų, ir vis daugiau žmonių ją rinksis etiniais sumetimais.