Vytautas MIZERAS 1931 03 27 – 2021 03 16

0
21

„Būkime ištikimi ir naudingi savo kraštui,
ūkime dzūkai, o tuo pačiu ir laimingi“
(V. Mizeras)

Kovo 16 – Knygnešių dieną – eidamas 90-uosius Anapilin iškeliavo mūsų kraštietis, pedagogas, prozininkas ir poetas Vytautas Mizeras

Gimė 1931 metų kovo 27 dieną Vilkiautinio vienkiemyje, Varėnos rajone. 1937-1941 m. mokėsi Vilkiautinio pradžios mokykloje, 1941-1946 m. – Merkinės, 1947–1948 m. – Leipalingio gimnazijoje. Lietuvių kalbos mokytojo specialybę įsigijo neakivaizdiniu būdu Šiaulių mokytojų institute 1952-1955 m., 1962-1966 m. – Vilniaus pedagoginiame institute.
Nuo 1971-ųjų V. Mizero gyvenimas ir visa veikla susieta su Elektrėnais. 1971 m. tapo Elektrėnų vidurinės mokyklos direktoriumi. 1975–91 m. – Elektrėnų 1-osios vidurinės (dabar – „Ąžuolyno“ pagrindinė) mokyklos direktorius. 1991 m., sulaukęs pensinio amžiaus, V. Mizeras paliko mokyklos direktoriaus postą. Nuo 1991-ųjų iki 2002 m. jis dėstė lietuvių kalbą ir vadovavo muziejui, kuris netrukus tapo Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejumi.
1978 m. Vytautui Mizerui suteiktas nusipelniusio, 1984 m. – liaudies mokytojo vardai, 1995 m. – lietuvių kalbos mokytojo eksperto kvalifikacija.
Dabar mokytojo vardą vis dažniau keičia rašytojo vardas. V. Mizeras parašė per 20 grožinės literatūros knygų, jo kūryba publikuota almanachuose, spausdinta laikraščiuose „Elektrėnų žinios“ bei „Elektrėnų kronika“. Rašytojo kūryboje svarstomos pedagoginės problemos, beletrizuotais vaizdeliais, didaktiniais apmąstymais, esė bei kitomis formomis perteikiami vaiko brandos pokyčiai, mokyklos atmosfera. Pirmoji knyga – apysaka „Skambutis šaukia“ (1985), kurioje atskleidžiami pradinukų, jų tėvų ir mokytojų santykiai. Po to išleido kitas knygas, kuriose taip pat gvildenamos mokyklos, gimtųjų namų, artimųjų tarpusavio problemos. Tai – esė ir novelių knyga „Laiškas tėvams ir mokytojams“ (1990), apsakymų ir apysakų rinkinys „Leisk man pakilti“ (1991), pedagoginės beletristikos knyga „Atminties sodas“ (1993), romanas „Visada pateka saulė“ (1995), lyrinės prozos rinkinėlis „Kraitė“ (1997), apysaka „Sidabrinis kiras“ (1999), knyga vaikams „Tavo vaikai“ (2000), skirta Elektrėnų vidurinės mokyklos 25-ečiui; lyrikos, epigramų ir prozos knyga „Ilgesys ir atsiminimas“ (2003), sakmė „Akmenų byla“ (2004), eilėraščiai vaikams „Laisvi“ (2004), eiliuotos pasakaitės vaikams „Žalio miško ašara“ (2005), knygelė vaikams „Pro laiko langą“ (2008). Yra parašęs knygelę apie Elektrėnų 1-osios vidurinės mokyklos meno muziejų „Meno muziejus mokykloje, 1977-1997“ (1997). Vytautas Mizeras yra vienas iš knygos „Elektrėnai“ (2006) bendraautorių – parašė skyrių apie Elektrėnų seniūniją.
2009 m. leidykla „Margi raštai“ išleido V. Mizero rinktinę „Lašo kelionė stiklu: amžiaus šešėliai“. Knyga išleista autoriaus kūrybinės veiklos 25 metų sukakties proga. Leidinyje rašytojas pasakoja apie vaikystės metus, praleistus gimtajame Vilkiautinio kaime, rašo apie gyvenimą ir pedagoginį darbą Žemaitijoje, o trečiojoje dalyje skelbia esė ir apybraižas. 2011 m. balandžio 5 d. V. Mizeras lankėsi Varėnos viešojoje bibliotekoje, pristatė knygą „Lašo kelionė stiklu“.
2012 m. išleista dar viena rašytojo knyga „Iš savo šulinio“, pasakojanti apie šešiasdešimt vieną senojo Vilkiautinio kaimo šeimą. Vilkiautinis – kaimas Dzūkijoje, kuriame gimė ir augo rašytojas. Būtent šio kaimo žmonėms atminti rašytojas išleido šią apybraižų knygą. Knygoje itin daug dėmesio skiriama žmogui. Čia aprašytas kone kiekvienas kaimo gyventojas. Knygos viršelyje – senutėlė pušis, ošianti kaimelio kapinaitėse jau kelis šimtus metų. Po medžiu įtaisytas vilkas, simbolizuojantis mylimiausią kampelį – Vilkiautinį. Knygos viršelis – paties autoriaus idėja, ir nuotrauka paties rankomis padaryta.
2013 m. pasirodė dzūkų sakmių rinkinys „Ažarėlių akys“. Joje ne tik dzūkų tarme parašytos eilės, bet ir įvairių Dzūkijos vietovių (Liškiavos, Vilkiautinio, Merkinės apylinkių) nuotraukos, kad „būtų lengviau įsivaizduoti, apie kokias vietas kalbama jo eilėraščiuose bei kaip jos atrodo“. Ši knyga buvo pristatyta Varėnos viešojoje bibliotekoje. Renginio metu V. Mizeras skaitė eilėraščius iš pristatomos savo knygos, pasakojo, kaip šios eilės gimė jo galvoje, pritariant susirinkusiesiems į renginį dzūkų tarme dainavo lietuvių liaudies dainas.
Šviesus rašytojo Vytauto Mizeros atminimas amžinai liks mūsų širdyse.

Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia