Šmarškai džiugina dzūkus

0
26

Istorikai XIV a. pabaigoje aptinka pirmuosius grybus valgančių lietuvių paminėjimus, o tarp tuo metu minimų grybų yra ir briedžiukai. Pavyzdžiui, 1389 m. balandžio 6 dieną Jogailos stalui buvo patiekta briedžiukų. Briedžiukai šilinėje Dzūkijoje auga rečiau (daugiau jų aptinkama teritorijoje nuo Merkinės link Alytaus), bet jų giminaičių (tos pačios aukšliagrybių grupės) bobausių šiluose gausu. Tiesa jie, kitaip nei briedžiukai turi nuodingų savybių ir vartojami tik tinkamai paruošti. Valgomieji bobausiai (Gyromitra esculenta) – dzūkiškai šmarškos, smarškos šį pavasarį ypač džiugina grybautojus. Ir nors vietiniai dzūkai retai renka juos valgymui, dažnai vien tik pardavimui, bet nepamiršta pasidžiaugti pirmais grybais ir vėl prasidėjusiu grybavimo sezonu. „Traukia mani, labai gražos jos, kap randzi, tai grožis tų smarškų. Daugiausa jos, kur būna iškirsta ir kap šitoj pracivna miškinė žolė, tai kap randzi – guzukus iškišį iš žolių. Sakydavo, jei yra smarškų, tai girdzi bus ir grybų, ir viso miškan jau bus.“- porina Marcinkonysa.

Dzūkai mena dar lenkmetį, kuomet bobausių supirkdavo labai daug ir brangiai: „Šmarškos – brangiausi grybai buvo prieš karų, gi trisdešimc devintais prasdėjo karas, po lenkais gyvenom, tai labai juos pirko, gal kur siuntė užsienin.“ O sovietmečiu bobausius rinkdavo ir grybų supirktuvėse mainydavo į pašarinius miltus gyvuliams. Seniau bobausius supirkdavo džiovintus. Džiovindavo ir pečiuje, ir ant saulės suvertus šnūrukuosa. Pasitaikydavo ir pramokusių pagamint bobausius: „Kap randzi, tai kotukų nupjovei, išplovei ciktai žames, kad nebūt žamės ir tris kartus raikia vyrc. Jau paskui išsunkei ir tadu jau pilnumoj smožyc. Su aliejum, labai skanu, su svogūnėliais.“  O dar daugiau dzūkų žino kaip šiuos grybus pritaikyti liaudies medicinoj: sudzovytas šmarškas užpila arielku kojom trync (sąnarių ligoms gydyti).

Šmarškavimas Dzūkijoje – jau sena tradicija, apie kurią kalbame Šilinių dzūkų grybavimo tradicijos kontekste. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos teikimu Šilinių dzūkų grybavimo tradicija šiais metais įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Taigi skelbiame grybavimo sezoną atidarytą! Kviečiame šiais metais grybauti kartu, dalintis prisiminimais ir atradimais. Tai jau antroji vertybė, kurios įrašymas į Sąvadą suteikia ne vien džiaugsmą, bet ir atsakomybę puoselėti tai, be ko sunku būtų įsivaizduoti Dzūkijos nacionalinį parką, šiais metais švenčiantį 30 -ies metų jubiliejų.

DNP inf.

Šmarškas kaip ir kitus grybus šiliniai dzūkai renka į balanines kašeles. (V. Pugačiauskienės nuotr.)

Valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta). Maistui vartovamas džiovintas ir šviežias, prieš tai tris kartus gerai apvirus (po 15–20 min.) (V. Pugačiauskienės nuotr.)

Briedžiukai (Morchella) – vieni iš vertingiausių pavasarinių valgomų grybų. (M. Lapelės nuotr.)

Redakcijos prierašas. Šilinių dzūkų grybavimo tradicija šiais metais įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia