Neužstokite mums saulės

2
216

Ši graikų filosofo Diogeno mintis tampa leitmotyvu kalbant apie Dzūkijos sūrininkų veiklos pradžią, vienijimąsi, plėtrą, apjungiant gamintojus ir valgytojus, beldimąsi į valdininkų duris ir protus, ieškant pagalbos, teikiant pasiūlymus Vyriausybei dėl maisto gamybos, kaimo plėtros, gamintojų produkcijos įvietinimo… Apie visa tai ir naujas idėjas bus kalbamasi šeštadienį Dargužiuose vyksiančioje diskusijoje

Romana Vaičkutė

Sūrininkų era Dargužiuose prasidėjo netrukus po to, kai čia įsikūrė aktyvus šio kaimo gyventojas Valdas Kavaliauskas, stebinęs sodiečius ne tik ožkelėmis, bet ir nestandartiniu mąstymu, kaip prikelti kaimą naujam gyvenimui, įžiebti bendruomeniškumo ugnį, vienytis veikti, keisti kaimo veidą, daryti jį patraukliu ir pritraukti čia sugrįžti jaunimą. Kelių ožkų ūkis pamažu plėtėsi, radosi „Sūrininkų namai“, kuriuose prieš gerą dešimtmetį lankėsi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiemet „Sūrininkų namai“ Dargužiuose mini dešimtmetį, tačiau tai – ne vien kaimo užeiga, vieta, kur galima paskanauti ar įsigyti sūrių, tai – ilgas kelias, kuriuo nueita vienijant Dzūkijos sūrių gamintojus, garsinant jų produkciją ne tik Dzūkijoje, bet ir didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune; „Sūrininkų namų“ atsiradimas kaime paskatino ir socialinius, ekonominius, kultūrinius ir netgi demografinius pokyčius čia, Dargužiuose, ir aplinkui. Pasak „Sūrininkų namų“ įkūrėjo Valdo Kavaliausko, holistinis požiūris į gamtą ir santykį su vietos bendruomene keičia kaimo veidą. Dargužių apylinkėse įsikūrė dešimtys jaunų šeimų, atgijo kultūriniai, pilietiniai, sveikatingumo renginiai, kulinarinis ir potyrių turizmas, vis daugiau žmonių „užsikrečia“ draugišku aplinkai ūkininkavimu, taip prisidėdami prie bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos stabdymo.

Įdomus ir nepakartojamas sūrininko V.Kavaliausko ir jo žmonos Rasos Ilinauskaitės gyvenimo ir veiklos kelias paskui ožkas. Tapus ankšta jų ožkų ūkiui Dargužiuose, sūrininkai persikėlė į Kalvius – paskui ožkas. Jos ten rupšnojo žolę plačiuose laukuose, o šeimininkai gyveno jurtoje, melžė ožkas ir spaudė sūrius gana ekstremaliomis sąlygomis, bet darnoje su gamta. Tuo metu, 2007 m., apie juos režisierė Giedrė Žickytė sukūrė filmą „Paskui saulę ir ožkas“ – taip indentifikavo judantį ūkį, toks liko jų ūkio pavadinimas ir dabar, persikėlus į Norvidiškių kaimą prie Puodžių. Taigi „Sūrininkų namai“ Dargužiuose – jau kitose, jaunų žmonių rankose, bet veikla tęsiama, kaip ir tęsiama kaimo bendruomenės veikla su jaunų žmonių matymu ir entuziazmu.

Naujoje vietoje įsikūrę sūrininkai apsidairė ir ėmė ieškoti kontaktų. V.Kavaliauskas pasakoja, kad gyvena čia dvejus metus, pro šalį pravažiuoja Jakėnų seniūnas, bet nė karto nebuvo užsukęs ir stebisi, kad valdžios atstovas nebando užmegzti kontakto su jo valdose apsigyvenusiais naujakuriais. Puodžiuose bendruomenės gyvenimas apmiręs, bet V.Kavaliauskas džiaugiasi, kad atsiranda judesys – bendruomenės namuose kaimo žmonės gali gauti šiokias tokias sveikatingumo paslaugas – čia atliekami masažai. Bendruomenė suteikė patalpas, jis pasirūpino masažuotoju, džiugu, kad kažkas jau vyksta ir šis judėjimas gal peraugs ir į didesnės apimties paslaugas, kurios kaimo žmogui labai reikalingos.

Bet pats didžiausias atradimas atsikėlus čia – pažintis su „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovės vadovu Vytautu Ramanausku ir jo žmona Angele, su kuriais sieja dalykiniai reikalai, o labiausiai žavi jų atsidavimas kitiems žmonėms, rūpinimasis jais. „Ypač šią žiemą – jei ne bendrovė, nežinia kaip būtų buvę“, – kalba V.Kavaliauskas.

Jo nuomone, labai svarbu yra verslo įvietinimas, t.y. dirbti vietiniams, kad žmonės galėtų vietos gamintojų produktų įsigyti čia pat, o gamintojams nereikėtų ieškoti rinkos Vilniuje ar kituose aplinkiniuose miestuose. Kaip pavyzdį vyras pateikia vietinę ar bet kokio kito kaimo parduotuvę – produktai čia jau „pagyvenę“, o vietinių gamintojų produkcijos nusipirkti neįmanoma. Nėra sistemos. Ją reikia sukurti – gaminti ir parduoti vietoje. Kaip ir būtinybę kooperuotis.

Apie tai taip pat bus kalbama diskusijoje šeštadienį Dargužiuose.

„Ne valdžia, o pirmiausia mes patys turime imtis atsakomybės už teritoriją, kurioje gyvename. Už kaimo žmogų neturi kalbėti kiti, mes gebame patys ir mes turime idėjų. Mes tampame savo teritorijos šeimininkais, grįžta ryšiai tarp kaimo žmonių, mokomės sprendimų ieškoti kartu. Būsime laimingi, jeigu Dzūkijos sūrininkų pavyzdys motyvuos ir įkvėps kaimo žmones išdrįsti daugiau, išdrįsti keistis ir keisti. Pasaulio, kuris buvo iki pandemijos jau nebebus. Kelionė iš vieno pasaulio į kitą prasidėjo. Kaime taip pat“, – sako diskusijos iniciatorius, „Sūrininkų namų“ įkūrėjas Valdas Kavaliauskas.

Per karantiną gimusi lauknešėlio idėja tapo smulkaus verslo atsparumo krizinėms situacijoms pavyzdžiu. O vis labiau plėtojama kooperuotos „Dzūkijos pieninės“ idėja tampa viltimi Alytaus, Varėnos, Lazdijų rajonų smulkiesiems pieno gamintojams, sūrininkams ir vis dar veikiančioms žemės ūkio bendrovėms. 

Dargužių sūrininkų patirtis jau prigyja ir Ukrainoje –sūrininkystės Dargužiuose mokėsi grupė ukrainiečių ūkininkų, o Valdo Kavaliausko pagalba Poltavos valstybinėje žemės ūkio akademijoje įsteigtas sūrininkystės kursas.

Sūrininkystė tapo socialine, kultūrine ir aplinkosaugine gyvenimo misija – per maistą apjungti žmones ir stiprinti jų ryšius su gamta, įgalinti vietos gyventojus veikti, o ne laukti pašalpos, mokyti sugyventi, kooperuotis ir bendradarbiauti, o ne skaldytis ir pykti.

„Pagarba žmogui, gamtai ir aplinkai, kurioje gyveni – vertybės, kurios gyvenimą kaime daro gražiu ir prasmingu, nes keisdamiesi patys, mes keičiame savo aplinką, keičiame pasaulį “, – sako „Sūrininkų namų“ įkūrėjas Valdas  Kavaliauskas.

Gegužės 22 d. 12 val. vyks atvira diskusija „Kaip Dzūkijos sūrininkai keičia pasaulį: atsakomybė už vietovę, kurioje gyveni“, kuri vyks Dargužių amatų centre ( Liepų g. 3 Dargužiai, Varėnos r.), skirta „ Sūrininkų namų“ veiklos dešimtmečiui. 

Unikalų Dargužių atvejį nagrinės ir įžvalgomis apie smulkių ūkių įtaka mikroteritorijos vystymuisi, gamtai draugiško ūkininkavimo perspektyvas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą dalinsis VDU profesorė Vilma Atkočiūnienė, VU profesorius Arūnas Poviliūnas, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, asociacijos Viva Sol direktorė Lina Gumbrevičienė.

Eksperimentines Dzūkijos kaimų veiklos patirtis pristatys Varėnos rajono Dargužių, Krūminių, Puodžių kaimų atstovai.  

Diskusiją moderuos Žemartas Budrys.

Diskusiją iniciavo Asociacija „VivaSol“, informacinis partneris „Alytaus gidas“

Diskusija bus transliuojama tiesiogiai nuo 12 val. portale https://alytausgidas.lt, http://www.facebook.com/Alytausgidas, https://www.youtube.com/alytausgidastv

Diskusija bus tęsiama sodyboje „Sūrininkai Dargužiuose“ neformalioje aplinkoje su kaimo gyventojais ir svečiais. Dargužiuose svečiuosis, kaip ir prieš 10 metų, Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prie diskusijos nuotoliniu būdu kviečiami prisijungti ir Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų merai bei Vietos veiklos grupių (VVG) vadovai bei Dzūkijos krašto sūrininkai. Pandemija neleidžia į Dargužius sukviesti visų, kam rūpi gyvenimas kaime aktualijos,  tačiau nuotoliniu būdu stebėti  ir klausti galėsite kiekvienas.

2 KOMENTARAI

  1. Puodžių kaimo bendruomenė aktyvi bendruomenė. Nesutinku su nuomone, kad kaimelis merdėja, netiesa. Kaime gyvena draugiški žmonės, vyksta renginiai. Visi kas turi ūpo juose dalyvauja. O naujuosius kaimynus maloniai prašome nepasididžiuoti ir dalyvauti mūsų organizuojamose šventėse.

  2. Tikrai nesutinku, kad mūsų kaimas apmiręs. Aišku, kad pandemija pristabdė viską, bet ir tokiu metu vyko kalėdinio pasipuošimo konkursas ir velykėlės vaikams ir vasariškos nuotraukos konkursas. Manau, jeigu niekur nedalyvauni pats, tai ir atrodo, kad niekas nevyksta.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia