Gediminas JAKAVONIS
Prieš keturiolika metų prie Merkio upės Puvočių kaime vykusioje Dzūkijos moksleivių baidarininkų stovykloje atkreipiau dėmesį į stropiai trenerių nurodymus vykdantį jaunuolį. Stovyklos vadovas pasakė, kad šis irklais upės slenksčiuose sportinį laivą puikiai valdantis jaunas žmogus yra varėniškis Povilas Petruškevičius, kilęs iš Tolkūnų kaimo. Vėliau šią pavardę radau tarp sėkmingai daug kartų klasikinį bėgimo maratoną įveikusių bėgikų. Tik dabar jis atstovavo Vilniaus GTU komandai. Šiandien Povilas su žmona Agne, auginantis savo atžalas Roką ir Urtę, gimtajame Tolkūnų kaime ūkininkauja 200 ha plote. Jauna šeima ką tik persikėlė į šalia tėvų sodybos pasistatytus naujus namus.
O tai citatos iš Lietuvos kariuomenės tinklalapio. „Greitis, lankstumas judesių koordinacija, plastika ir aikčioti verčiantys triukai: įspūdingi šuoliai, persivertimai, kūlversčiai ir salto suktukai ore… Grožis, už kurio slypi begalinis užsispyrimas ir daugybė skaudžių kritimų, nubrozdinimų ir mėlynių. Visa tai gatvės akrobatika: parkūras, gimnastika, kovos menai ir šokiai viename, atliekami gatvėje, pievoje ir bet kur, kur tik pakankamai erdvės. Visą šį sportą, leidusį paragauti kino dublerio duonos ir nusifilmuoti tokiuose filmuose kaip Emilio Vėlyvio „Redirected“, Roberto Mulano „Mes dainuosim“, BBC televizijos seriale „Karas ir taika“ atlieka Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono logistikos operacijų vyresnysis karininkas vyr. ltn. Česlovas Petruškevičius.“
Kai žinomo Varėnos tautodailininko A. Juškevičiaus moksleivių medžio drožinių parodoje pamačiau Mykolo Petruškevičiaus skulptūrą „Šv. Izidorius“, net neabejojau, kad tai – jaunėlio Daivos ir Česlovo (tėvo) sūnaus darbas.
D. Petruškevičienė, žinoma tautodailininkė – mezgėja ir audėja, daugelio parodų dalyvė tai patvirtino:
- Dabar mūsų Mykolas drožia savo bendravardį, slibiną įveikusį Šv. Arkangelą Mykolą, kuris labai populiarus mūsų krašte, ir kurio vardu pavadintoje S. Varėnos bažnyčioje kunigauja klebonas, Varėnos krašto Šviesuolis Pranciškus Čivilis. Šventąjį Izidorių, kaip mūsų, žemdirbių, globėją, sūnus išdrožė pirmą.
Tiek Daiva, tiek Česlovas – kaimynai, gimę ir užaugę tame pačiame Varėnos rajono Tolkūnų kaime. Abiejų tėvų vardai Antanai, abu – žemdirbiai, kurių užsiėmimą, nepaisant savo išsilavinimo Vilniaus Gedimino technikos Universitete, perėmė ir jų vaikai, ūkininkaujantys daugiau kaip kelių šimtų hektarų plote.
Kalbėjomės su Daiva ir Česlovu jų namuose, kurie įtraukti į gražiausių Lietuvos sodybų katalogą, didžiojo šeimų maršo išvakarėse. Jaukioje šeimininkų sukurtoje lietuviško kaimo sodyboje akis jau kelintą kartą patraukė ant sienos kabanti M. K. Čiurlionio „Karalių pasakos“ paveikslo reprodukcija. - Žinai, Daiva, kai esu čia, man atrodo, kad šio paveikslo herojai rankose laiko Jūsų kaimą, čia gyvenančią Jūsų šeimą. Laiko tą šviesą, kuri kontrastuoja su Karalius supančia, miesto šešėlių nešama tamsa. Čia, kaime, žmonės sveikinasi vieni su kitais, vaikai ir seneliai vadina vieni kitus vardais, o iš miesto eina tokio „brudo“ idėjos, kad ir kalbėt nesinori.
- Nenorėčiau ginčytis, bet šį paveikslą suprantu kitaip. Šviesą, arba kaip tu sakai – šeimą, rankose laiko du lygiaverčiai karaliai. Tai – vyras ir žmona, kurie dirba, gražina savo žemę, savo kraštą, augina vaikus. Nesenai visi sveikino su Mamos diena, dabar vaikai ruošia dovanas Tėvo dienai. Tie, kurie kalba apie visokias partnerystes, pamiršta, kad šeimą sudaro dar ir seneliai, ir dėdės, ir tetos. Visi, iš kurių paveldėjome šią žemę.
Žvilgtelėjau į šalia sėdintį „šeimos galvą“ – Česlovą. Visų aplinkinių gerbiamas žmogus, kuris ryte pirmas keliasi, o vakare, po visų darbų apėjęs ūkį, eina miegot paskutinis. Kažkada „Respublikos“ puslapiuose pasisakęs, kad Lietuvos žemės negalima be jokių saugiklių laisvai pardavinėti užsieniečiams, jis sėdėjo tylėdamas. Tada visi, prisilaikę tokios nuomonės, didžiųjų „patriotų“ – konservatorių buvo apšaukti kremliaus pakalikais ir putinų šnipais. - Česlovai, su žmona Daiva ūkininkaujate, sūnus Povilas ūkininkauja. Man atrodo, kad jaunėlis Mykolas irgi prie žemės linksta, tai kodėl tavo bendravardis vidurinysis tapo kariškiu?
-Žinai, Gediminai, yra tokia pareiga ir profesija – ginti savo Žemę ir Tėvynę…
