Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis šiemet per septynis mėnesius šalies atvirosiose teritorijose kilo 2127 gaisrai, t. y. 37,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,2 tūkst. ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai atvirosiose teritorijose kilo 1725 gaisrai, šiemet jų užgesinta 23,3 proc. daugiau. Daugiausia atvirųjų teritorijų gaisrų šiemet užgesinta Vilniaus (835 gaisrai), Kauno (278) ir Alytaus (167) apskrityse.
Šalyje jau 19 kartų ugniagesiai gelbėtojai skubėjo gesinti degančių ražienų. Nuo liepsnojančių ražienų ugnis, genama vėjo, neretai persimeta į miškus, gretimus žemės sklypus, gyventojų sodybas sukeldama didelius materialinius nuostolius, padarydama didelę žalą gamtai.
Pastebėjus degančią ražieną ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nieko nelaukite – pasistenkite patys užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus, kad liepsna neišplistų, reikėtų apkasti grioveliais. Jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, apie tai nedelsdami praneškite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai primena, kad pagal aplinkos apsaugos reikalavimus draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautus javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir ne arčiau kaip 50 metrų nuo miško. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu.
Taip pat primename, kad Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje numatytos sankcijos už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus:
– sausos žolės, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų;
– ražienų, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų;
– priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.