Kvantinė fizika tarnauja kosmose

0
54
Kinija sukūrė pirmąjį pasaulyje kvantinį palydovą

Jonas GRIGAS

Šių metų Nobelio fizikos premija buvo skirta už kvantinių informacinių sistemų ir susietų fotonų kūrimą, o Kinija, pritaikiusi tas idėjas, sukūrė kvantinę palydovinę sistemą kovai su bet kokiu priešo įsilaužimu į jos energijos infrastruktūrą. Kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektai vis labiau integruojami į duomenų ir tinklo sistemas, išlieka rizika, kad šios sistemos gali būti pažeistos karinės konfrontacijos atveju.

Kinija įvertino grėsmę ir sukūrė pirmąjį pasaulyje kvantinį palydovą, integruodama savo antžeminę kritinę infrastruktūrą su kosmoso kvantine technologija. Kinai panaudojo pirmąjį pasaulyje kvantinį palydovą, perduodantį kvantinį duomenų šifravimo raktą, kurio nepavyko nulaužti. Tai rodo Kinijos grėsmės suvokimą. Šis žingsnis taip pat gali būti interpretuojamas kaip bandymas perduoti Vakarams žinią, kad jos aukštosios technologijos pasiruošusios visiems atvejams.

Honkongo leidinys „South China Morning Post“ 2020 m. metų sausį pranešė, kad „Kinijos mokslininkai sukūrė kvantinę palydovinę antžeminę stotį, kuri telpa į šeimos automobilį ir gali transliuoti itin saugius pranešimus bet kurioje pasaulio vietoje.“

Kinijos mokslo ir technologijų universiteto sukurtas prietaisas sveria apie 80 kilogramų. Jis gali prisijungti prie Kinijos mokslų akademijos kvantinio palydovo „Mozi“ ir gauti šifravimo raktus susietų šviesos fotonų pavidalu. „Mozi“ sukurtas moksliniams tyrimams, bet randa vis daugiau komercinių ir karinių pritaikymų.

Nacionalinio saugumo susirūpinimas paskatino kvantinių ryšių technologijų taikymą energetikos sektoriuje, teigia mokslininkas Zhao Ziyanas ir jo kolegos žurnale „Elektros energijos informacijos ir ryšių technologijos“ paskelbtoje ataskaitoje.

Kinijos mokslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje integruotą kvantinio ryšio tinklą, kuris sujungė daugiau nei 700 optinių skaidulų ant žemės. Jis turi ryšius su žeme ir palydovu, kad kvantinis raktas būtų paskirstytas vartotojams visoje šalyje 4600 kilometrų atstumu, anksčiau šiais metais skelbė mokslinis leidinys „Science Tech Daily.“

Kinijos mokslo ir technologijų universiteto Hefėjuje komanda, vadovaujama Jianwei Pan, Yuao Chen ir Chengzhi Peng, paskelbė straipsnį žurnale „Nature“, kuriame išsamiai aprašoma jų pažanga diegiant tokį tinklą. Manoma, kad kvantinis ryšys su netradiciniu šifravimu yra neįveikiamas ir todėl yra saugaus informacijos perdavimo bankams, elektros tinklams ir kitoms pramonės šakoms ateitis. Kvantinis raktų paskirstymas yra kvantinio ryšio pagrindas, nes jame naudojamos fotonų kvantinės būsenos, o bet koks pasiklausymas tarp siuntėjo ir gavėjo būtų aptinkamas akimirksniu.

Kinija turi didžiausią pasaulyje nacionalinį elektros tinklą, kasmet perduodantį 7 500 teravatvalandžių elektros energijos, daugiau nei kartu JAV, Indijos, Rusijos ir Japonijos tinklai. Sistemos operatoriai įdiegė dirbtinį intelektą ir kitus pažangiausius būdus, kad greitai besiplečiantis tinklas veiktų efektyviai ir stabiliai, tačiau elektros tinklas tapo pažeidžiamas kibernetinių atakų. Pasak Zhao, įsilaužėlis, įsiskverbęs į elektros ryšio tinklą ir iššifravęs direktyvas, galėtų sukelti didelio masto elektros energijos tiekimo nutraukimus ar kitokią žalą. Kinai to negali sau leisti.

Pastaraisiais metais kibernetinės atakos sustabdė kai kurių šalių atomines elektrines, išjungė bankus ir elektros tinklus. Kai kibernetinės atakos galimybės egzistuoja, kvantinio palydovinio ryšio sistema reikalinga visoms šalims, o Kinijai jau užtikrins kritinės infrastruktūros saugumą.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: