Seimas antradienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo įteisinamas neteisėtų migrantų neįleidimas pasienio ruože. Už tai numatančias naujas nuostatas balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 20 parlamentarų. Ši priemonė bus taikoma tik instrumentalizuotai migracijai suvaldyti ir teisėtos migracijos procesams įtakos neturės.
Įstatymu įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu neįleisti į Lietuvos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką. Įstatymo nuostata netaikoma automatiškai, o tik paskelbus ekstremaliąją situaciją ir tik esant Vyriausybės sprendimui dėl jos taikymo būtinybės, kuris priimamas visapusiškai įvertinus situaciją. Vyriausybės sprendimas taip pat gali būti atšauktas pasikeitus aplinkybėms.
„Lietuva dabar turi ne tik vieną moderniausių sienos apsaugos sistemų visoje Europos Sąjungoje, bet ir teisinę sieną. Ji bus aktyvuota tą pačią akimirką, kai iškils hibridinė grėsmė. Džiaugiuosi, jog įstatymu įtvirtinome politinę valią gintis, kai esame puolami nekonvenciniu būdu. Labai svarbu, jog Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme po ilgų svarstymų subalansuoti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių aspektai“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį sprendimą pavadino kompromisiniu, bet neišvengiamu šiandieniniame geopolitiniame kontekste. „A. Lukašenkos pradėtą nelegalios migracijos instrumentalizavimo procesą mums pavyko sustabdyti pradėjus įgyvendinti apgręžimo politiką. Ši politika pasiteisino. A. Lukašenkai iš rankų iškrito koziriai, sumažėjo nelegalios migracijos srautai. Statistika liudija, kad apie 20 tūkst. nelegalių migrantų buvo apgręžta. Kiek jų būtų buvę patekę į Lietuvą, jeigu mes būtume nevykdę apgręžimo politikos, turbūt gali pasakyti tik geri prognozuotojai, bet šį skaičių reikėtų dauginti bent jau iš kelių kartų“, − kalbėjo parlamentaras.
Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įstatymo projekte numatytas individualus užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas. Jei nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat persekiojimo (kaip jis apibrėžtas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso) arba siekia patekti į Lietuvą humanitariniais tikslais, nuostata dėl užsieniečių neįleidimo nėra taikoma. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, šis saugiklių kompleksas skirtas tam, kad prieglobstį gautų visi, kuriems jis objektyviai reikalingas.
Be to, tiek paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, tiek jai nesant užsieniečiui sudaroma galimybė pateikti prašymą suteikti prieglobstį teisės aktuose nustatytose vietose: diplomatinėse atstovybėse, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, o Lietuvos teritorijoje – Migracijos departamente arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT).
Nuostata dėl neteisėtų migrantų neįleidimo yra suderinta su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) projektu. Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projekto nuostatas, buvimas pasienio ruože nelaikomas buvimu Lietuvos teritorijoje. Dėl to užsienietis, aptiktas pasienio ruože, bus nukreipiamas atgal į Baltarusiją paaiškinant, kur jis gali teisėtai kirsti Lietuvos teritoriją ar kaip teisėtai pasinaudoti prieglobsčio teise. Pagal UTPĮ projektą, Lietuvos teritorijoje esantys užsieniečiai gali pateikti prašymą nepriklausomai nuo to ar atvyko teisėtai, ar neteisėtai. Tai reiškia, kad užsienietis, aptiktas toliau nei 5 km nuo sienos, nebus nukreipiamas atgal į Baltarusiją ir jo prieglobsčio prašymas bus priimtas.
Skaičiai rodo, kad asmenys Lietuvoje nesiekia prieglobsčio – absoliuti dauguma apgyvendinimo įstaigose gyvenusių užsieniečių, kurių į Lietuvą per neteisėtos migracijos krizę atvyko daugiau nei 4 500, išvyko į tikslo valstybes. Šiuo metu Užsieniečių apgyvendinimo centruose gyvena tik 141 užsienietis. Pasak ministrės A. Bilotaitės, dabar vykstantys procesai yra piktnaudžiavimas ES prieglobsčio sistema, o ne objektyvus prieglobsčio poreikis.
Naujoje Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo redakcijoje taip pat numatytas VSAT rėmėjų pasitelkimas. Pasienio tarnybos rėmėjai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, privalės suteikti nukentėjusiems asmenims, taip pat neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą.
Įstatyme aiškiau reglamentuojamas VSAT bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis ir visuomene. Tai padės operatyviau reaguoti į neteisėtus valstybės sienos kirtimo atvejus ir užtikrinti veiksmingą šių pažeidimų užkardymą.
Taip pat patobulinta asmenų buvimo pasienyje tvarka – paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą galės patekti tik turėdami VSAT išduotą leidimą, nustatytos ir išimtys.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 20 203 migrantams.
VRM ir Seimo inf.