Gyvenimo kokybė kaime – ne prastesnė negu sostinėje…

0
243

Tolkūnų kaime ūkininkaujančių Česlovo ir Daivos Petruškevičių vyriausias sūnus Povilas, pabaigęs aukštojo mokslo studijas, nesusigundė sostinės siūlomomis perspektyvomis ir sugrįžo į gimtuosius Tolkūnus, kad kartu su tėčiu galėtų dirbti žemę. Povilas ūkininkavimą laiko viena svarbiausių profesijų, nes turi galimybę auginti maistą visiems. Nors jaunasis ūkininkas savo ūkį įregistravo 2014 m., tačiau jau 2015 metais visas šeimos ūkis buvo paskelbtas nugalėtoju „Metų ūkis 2015“ konkurse Varėnos rajone

  • Papasakok trumpai apie save. Gimei ir užaugai varėniškiams gerai žinomoje ūkininkų šeimoje, kokios būdavo tavo ir brolių vasaros atostogos? Ar jas praleisdavote visuomet darbingai? Kokie prisiminimai?
  • Gimiau ir užaugau Tolkūnų kaime, baigiau Varėnos „Ąžuolo“ vidurinę mokyklą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kuriame baigiau statybos inžinerijos magistro studijas. Jau keletą metų ūkininkauju Tolkūnų kaime. Vasaros atostogos visuomet atrodydavo kiek per trumpos. O jas praleisdavome įvairiai, pramogoms ir poilsiui nuo mokslų laiko tikrai užtekdavo. Neleisdavome kampe stovėti dviračiui ar kamuoliui. Kaime vasarą yra ką nuveikti, tačiau ir darbų netrūksta. Augant vis daugiau atsirasdavo darbų, kuriuose galėtume pagelbėti tėvams ir seneliams ūkiuose (abu seneliai taip pat yra ūkininkai). Traktorių vairuoti išmokau gerokai ankščiau nei įgijau teisę jį vairuoti ir vaikystėje gauti kokį darbą, kuriame reiktų pavairuoti traktorių, būdavo labiau pramoga nei darbas. Dirbome visus ūkio darbus ir man tai neatrodydavo kažkas neįprasto. Vasaras prisiminti visada gera.
  • Baigei aukštuosius mokslus, tačiau gyvenimą kuri savo gimtajame mieste, gimtajame kaime. Kas paskatino sugrįžti? Nesuviliojo gyvenimas sostinėje?
  • Vilniuje studijavau šešerius metus, tačiau kiekvieną savaitgalį sugrįždavau į Tolkūnus. Kažkokios vienos konkrečios priežasties išskirti negalėčiau. Gyvenimo kaime kokybė nėra prastesnė nei Vilniuje. Aš čia jaučiuosi geriau, yra ūkis, kuriame netrūksta įdomios veiklos. Kiekviena diena ūkyje yra skirtinga. Dar studijuodamas keletą mėnesių dirbau ir pagal specialybę inžinieriumi projektuotoju, tačiau darbas ūkyje man atrodė kiek mielesnis. Sostinėje suvilioti gali nebent galimybės leisti laisvą laiką, tačiau kai Vilnius nuo Tolkūnų vos už valandos kelio, todėl pramogas, kurių nėra kaime, galima lengvai pasiekti.
  • Kuo skiriasi tau gyvenimas kaime ir gyvenimas didmiestyje?
  • Labai daug kuo. Vienas labiausiai varginančių dalykų Vilniuje man yra transporto kamščiai. Kaime labai daug vietos ir erdvės, prie kurių esu įpratęs, čia gerokai ramiau.
  • Nuo kada oficialiai tapai ūkininku? Jei gerai pamenu, jau ir apdovanojimų esi pelnęs?
  • Ūkį įregistravau 2014 metų pavasarį dar studijuodamas universitete. Kaip artojas esu pelnęs apdovanojimų „Rudeninio arimo“ konkurse 2014 m. Varėnos rajone užėmiau antrąją vietą, o 2015 m. tame pačiame konkurse tapau nugalėtoju regione, t.y. Alytaus apskrityje. Individualiai, kaip ūkininkas, apdovanojimo nesu gavęs, tik 2015 m. visas mūsų šeimos ūkis buvo paskelbtas nugalėtoju „Metų ūkis 2015“ konkurse Varėnos rajone.
  • Galima sakyti, kad eini tėčio pėdomis… Ar tėtis džiaugiasi, jog ir vyriausias jo sūnus tapo ūkininku? Ar neatbaidė ši profesija, juk matydavai ir sunkumus, su kuriais šeima susidurdavo kiekvienais metais, nes derlius priklauso ir nuo oro sąlygų, per gausaus lietaus ar viską džiovinančių sausrų?
  • Čia jau reikėtų tėčio klausti, kiek jis tuo džiaugiasi. Tikriausiai bent jau neliūdi. Akivaizdu, kad neatbaidė, nes pasirinkimų dėl veiklos po studijų turėjau, tačiau ūkininkavimas domino ar net ir tiko labiausiai. Ūkininkavimą laikau viena svarbiausių profesijų, nes auginame maistą visiems. Gamta ir suteikia visą įdomumą ūkininkavime, nes kiekvieni metai yra skirtingi, su naujais iššūkiais ir problemomis. Žinoma, kada gamta prie ūkininko darbo dar prisideda ir palankiui oru derliui užauginti, tada būna gerokai smagiau.
  • Pats taip pat dar visai neseniai tapai tėvu, tačiau ar jau yra minčių apie savo sūnaus ateitį? Gal taip pat norėtum, kad ir tavo vaikai tęstų šeimos tradiciją ir ateityje pasirinktų ūkininkavimą?
  • Apie tai dar negalvojau. Dabar labiausiai norėčiau, kad mano sūnus augtų sveikas ir pasirinks tokią veiklą, kuri jam patiks.
  • Kaip šią vasarą įvertintum kaip ūkininkas? Ar derlius prastesnis nei praėjusiais metais? Ar sausra padarė daug žalos?
  • Kadangi vasara dar tik įpusėja tai jos dar vertinti negaliu, visko dar gali nutikti. Visas pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai nepalankūs pasėliams. Ne tik sausra, bet ir pavasario šalnos padarė daug žalos. Šalnos pažeidė tuo metu žydėjusius rapsus, o sausra viską išdžiovino ar net neleido vasariniams augalams sudygti. Derlių palyginti su praėjusių metų galėsime tik kai jį nuimsime, bet panašu, kad jis bus dar prastesnis nei pernai, nors pernai taip pat turėjome stichinę sausrą, dėl kurios mūsų javų derlius buvo trečdaliu mažesnis už ūkio vidurkį.
    Kalbėjosi Živilė Puidokaitienė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia