Kas ta visata?

0
5

Prof. Jonas GRIGAS

„Labiausiai nesuprantamas dalykas apie visatą yra tai, kad ji suprantama“, – prieš šimtmetį sakė Albertas Einšteinas. Tačiau ir šiandien ją mažai suprantame. Kai kas visatą įsivaizduoja kaip multivisatą (sudarytą iš daugelio visatų), kiti – nuolat kintančią visatą, kurioje vyksta galingi energijos ir masės tarpusavio virsmai – žvaigždės sprogsta ir virsta energija, formuojasi naujos žvaigždės. O kvantinio monizmo hipotezė (monizmas yra metafizinė sąvoka, kad visa tikrovė yra vieninga) teigia, kad multivisata gali būti vienintelės tikrovės artefaktas.
Multivistos šalininkai mano, kad gali egzistuoti daugybė visatų su kitais fizikos dėsniais ir net kitokių nei trijų matmenų (pavyzdžiui, šešių ar dvylikos), kuriose gali egzistuoti mūsų nesuskaičiuojamos kopijos. „Multivisatos idėja yra pavojinga fizikai,“ – teigia Pietų Afrikos kosmologas George Ellis. Kodėl?
Todėl, kad multivisatoje kažkur kažkas visada atsitiktinai egzistuos. Ir jei atsitiktinumas bus palankus sudėtingų struktūrų išsivystymui, o taip pat gyvybei ir sąmonei, neturėtume nustebti, kad atsiradome vienoje iš visatų, kuri leidžia mums egzistuoti. Bet tai reiškia, kad mes negalime numatyti nieko fundamentalaus. Nėra prasmės CERN fizikams ieškoti naujų dalelių. Negalime atrasti naujų fundamentinių dėsnių, išskyrus atsitiktines mūsų visatos savybes. Esame tarsi skruzdės, kurių pasaulis apsiriboja savo skruzdėlynu.
Fizikai graži visata yra matematiškai elegantiška. Grožis fizikai yra struktūros ir simetrija.
Bet kodėl gamtos dėsniai turi būti gražūs? Nebūtinai. Gamta gali būti sudėtinga, netvarki ir nesuprantama. Bet ji tokia nėra. Gamtą galima apibūdinti kvantine fizika. Jei klasikinė fizika yra mūsų kasdienybę apibūdinantis mokslas, kur objektai yra atskiri, individualūs, tai kvantinė fizika yra kitokia. Joje daiktai, kurie kartą buvo kontakte, lieka susiję ir koreliuoti. Tokios koreliacijos sudaro struktūras, o struktūros yra grožis.
Kvantinė fizika, sukurta mikropasaulio dalelių aprašymui, aprašo ir didelius nuo aplinkos izoliuotus objektus. Pagal kvantinį monizmą visata yra viena susieta kvantinė būsena.
Ką lokalus stebėtojas įsivaizduoja kaip daugelį pasaulių, iš globalios perspektyvos tėra vienas pasaulis, viena visata. Panašiai kaip iš Mėnulio žiūrint astronautui Žemė atrodo viena rami žmonių buveinė. Kitais žodžiais, pagal kvantinio monizmo hipotezę daugelis pasaulių yra pasaulio vaizdas stebėtojui, turinčiam ribotą informaciją apie visatą. Daugelio pasaulių galima išvengti pakeitus kvantinės fizikos formalizmą – suprantant ją ne kaip gamtos teoriją, bet kaip pažinimo teoriją – žmoniškumo koncepciją.
Kvantinis monizmas galėtų būti šiuolaikinės fizikos koncepcija. Ji paaiškina, kodėl grožis, suprantamas kaip struktūra, koreliacija tarp gamtos sričių ir simetrija, yra gamtos pasekmė, kylanti iš vienintelės kvantinės būsenos.
Kvantinis monizmas gali būti mokslo siela – įsitikinimu, kad yra vienintelė suprantama ir fundamentali tikrovė. Bet tai tik hipotezė.
Bet kada suprasime visatą, jeigu tik dabar supratome, kad tikra visata egzistuoja mumyse – genomo tyrimai atskleidė, kad mumyse yra dešimt milijardų mylių DNR.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia