Varėnos rajonas toliau tuštėja

0
14

Varėnos rajono savivaldybė šiemet užėmė 40-45 vietas Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamame savivaldybių indekse. Ji surinko tiek pat balų kaip ir Jurbarko r., Raseinių r., Visagino, Lazdijų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Pernai Varėnos r. buvo 32-34 vietose.

Ko trūksta Varėnai?
Varėnos r. didžiausias rūpestis – palyginus vangi ekonomika, trūko investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų per 2017 m. (investicijų rodikliai skaičiuojami ankstesnių metų nei kiti) sumažėjo nuo 1,8 iki 1,5 mln. eurų, todėl vienam gyventojui teko tik 71 euras, palyginus su 1 251 euro vidurkiu. Nors materialinių investicijų daugėjo 8 proc. iki 17 mln. eurų, jų vienam gyventojui teko mažiau kaip 800 eurų, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – daugiau kaip 1 400 eurų.
Veikiančių ūkio subjektų, išduotų verslo ir statybos liudijimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, Varėnos r. pernai taip pat buvo mažiau nei daugelyje mažųjų savivaldybių. Žemas ekonominis aktyvumas prisidėjo prie to, kad Varėnos r. gana sparčiai tuštėjo. Grynoji emigracija siekė 1,4 proc. gyventojų, tai reiškia, kad daugiau gyventojų Varėną paliko negu grįžo.

„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 
Indekso sudarytojai gerai įvertino gana palankią savivaldybės nustatomų mokesčių aplinką. Verslo liudijimai kainavo pigiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (39 eurus palyginti su 96 eurų mažųjų savivaldybių vidurkiu). Mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą taip pat išliko mažesnis nei vidutinis (1,5 proc. palyginti su 2,8 proc.).
Šiek tiek prastesni už vidutinius liko švietimo srities rodikliai. Varėnos r. vienam mokiniui teko palyginti daug bendro mokyklų ploto, tai pareikalavo ir daugiau nei vidutiniškai savivaldybės lėšų švietimo infrastruktūros išlaikymui. Mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai atsiliko nuo mažųjų savivaldybių vidurkio.

Indeksas rodo neraminančių tendencijų
Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.  
Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.  
„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Trumpai:
6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Gruzijoje, Kenijoje, netrukus indeksą skelbs Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Albanija.

PLAČIAU skaitykite paspaudę nuorodą.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia