Praėjusį sekmadienį susirinkusi pilnut pilnutėlė Varėnos kultūros centro salė turėjo išskirtinę progą pasiklausyti dzūkiškų dainų, išgirsti nuoširdžiausių gyvenimo istorijų, atsitikimų ir pasveikinti Žiūrų kaimo folkloro ansamblį su nuostabia švente – naujausios dvigubos plokštelės sutiktuvėmis. Tiek Varėnos rajono gyventojai, tiek ir atvykę svečiai dar kartą įsitikino, kad Žiūrai – tai vienybės ir susitelkimo pavyzdys kiekvienam iš mūsų
Jautrūs prisiminimai
Žiūrų kaimo folkloro ansamblis gyvuoja jau 49-erius metus. Žiūriškiams šis renginys buvo labai reikšmingas: įprasminantis tiek kolektyvo atsikūrimą, už kurį ansamblis bus amžinai dėkingas a. a. Linai Būdienei, tiek užbaigiantis pastarųjų pusės metų darbus leidžiant šią publikaciją. Buvo pasidžiaugta ir tuo, kad ši dviguba kompaktinė plokštelė pateko į Lietuvos nacionalinio kultūros centro seriją „Dainos iš visos Lietuvos“. Šventės pradžioje jautriai nuskambėjo L. Būdienės sūnaus Lauryno Būdos žodžiai apie mamą, apie prisiminimus, apie skaudulius ir mylimos mamos svajonės išpildymą, kurios ji pati nesuspėjo įgyvendinti: „Nors skamba dar širdy giesmė, bet šiandieną mums Jos trūksta. Trūksta Mamos plačios šypsenos, apkabinimo, pačių šilčiausių žodžių, kuriais Ji pasitikdavo kiekvieną. Trūksta Jos atviros širdies, gebėjimo prisiliesti prie kiekvieno. Simboliška stovėti čia, kur buvo Jos antrieji namai. Čia buvo galima Ją išvysti beveik kiekvieno renginio metu lakstančią su šypsena. Dar vis tikiuosi pažvelgęs į užkulisius išvysti Mamos žibančias akis. Sunku patikėti, kad Jos nebėra“. Lauryno teigimu, be jo Mamos užsidegimo, atsidavimo bei atviros širdies, šiandieną mes negirdėtume taip skambančios Žiūrų kaimo dainos šioje salėje kartu su atsikūrusiu ansambliu. Be Jos nebūtų žiūriškių širdyse užsidegusi viltis ir svajonė išleisti dar vieną plokštelę, dėl kurios visi ir susirinko. Laurynas dėkojo Marcelei Paulauskienei, kuri yra pirmoji ir turbūt amžinoji ansamblio vadovė, ansamblio siela ir pagrindinė dainų užtraukėja, Mamai, kuri aukštybėse, širdyje ir žodžiuose yra atsikūrusio Žiūrų ansamblio vadovė, pristatytos publikacijos iniciatorė, Eglei Česnakavičiūtei, kuri yra ir ansamblio meno vadovė, išgirdusi Mamos prašymą ir atskubėjusi į Žiūrus išleisti išsvajotosios plokštelės bei Janinai Samulionienei, kuri visada buvo didžiausia atrama ir pagalba tiek L. Būdienei, tiek Eglei, ji – puikiųjų Žiūrų koncertinių programų scenarijų autorė.
Padėkos
Varėnos rajono meras Algis Kašėta palinkėjo Žiūrų ansambliui ir toliau kurti bei įgyvendinti savo planus. Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška teigė, kad jam be galo smagu, jog šis ansamblis atsinaujino ir net ant scenos jau maža vietos, kiek čia daug narių, taip pat vylėsi, kad Žiūrų ansamblio pavyzdys užkrės ir kitų kaimų gyventojus, nes jau daugelyje jų ansamblių nebeliko. Šventės metu netrūko ne tik sveikinimų, bet ir padėkų visiems tiems, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Ansambliečius sveikino ir Seimo narys Juozas Baublys.
Didžiausia padėka buvo skirta šio ansamblio sielai M. Paulauskienei bei Žiūrų kaimo anūkei, ansamblio vadovei Janinai Samulionienei, kuri ne tik parašė scenarijų, bet ir organizavo šią nuostabią šventę. Dabartinio ansamblio meno vadovė E. Česnakavičiūtė paaukojo begalę savo laiko, įdėjo daug pastangų, bet viskas atsipirko su kaupu, plokštelė – jų rankose: „Į amžinybę iškeliavus ansamblio vadovei L. Būdienei, Žiūrai tapo kiekvienos mano laisvos dienos ar valandos tema ir darbu. Kiekvienas vasaros savaitgalis – kelionė į Žiūrus, repeticija, aparatūra… Istorijos, kurių nuo šiol galėsime klausytis bet kada ir bet kur, apima tris didžiuosius ratus ir jų papročius. Tai žmogaus gyvenimo ratas (nuo gimimo iki mirties), gamtos ir žmogaus veikimo joje ciklas (nuo pavasario iki žiemos šalnos) bei kalendorinių švenčių ratas (nuo Velykų iki Kalėdų). Jaučiuosi taip, lyg tai būtų mano devynių metų meilės šilų dzūkų kaimams įprasminimas, į kurį sudėjau gražiausius ir šilčiausius jausmus“.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistės Vida Šatkauskienė ir Skirmantė Ramoškaitė dėkojo už iki šiol saugojamas ir puoselėjamas tradicijas kiekvienam ansamblio dalyviui. Visi ansamblio dalyviai verti padėkų už savo indėlį, kad ansamblis gyvuotų, kad siektų užsibrėžtų tikslų ir nuolat garsintų Dzūkijos kampelį – Žiūrus.
Keturios kartos
Leidinio „Tai Žiūrų slaunas kaimas“ tikslas pasiektas – įamžintas keturių Žiūrų kaimo kartų dainavimas drauge. Vis dėlto pirmosios a. a. Linos bei ansamblio svajonės netruko padvigubėti iškeltų siekių prasme: išleista ne įprasta, kaip buvo planuota, o dviguba kompaktinė plokštelė. Pirmoje skamba net 24 Žiūrų kaimo dainos, atliekamos tiek senolių, tiek didžiojo – atsikūrusio – ansamblio. Antroje plokštelėje pateikiamas savotiškas „derlius“ – šių metų vasarą bei rudenį įrašyti autentiški kaimo senolių pasakojimai apie tradicinį gyvenimo būdą: žmogaus gyvenimo etapus, kasdienius darbus, užsiėmimus, pasaulėžiūrą, džiaugsmus, vargus, šeimos ir kalendorines šventes. Šioje publikacijoje taip pat yra knygelė, kurioje išspausdinti visi leidinyje skambančių dainų tekstai, iliustruoti kaimo žmonių išsaugotomis nuotraukomis, atspindinčiomis senovės gyvenimą. Vyriausiam ansambliečiui Broniui Čirui – aštuoniasdešimt septyni metai, o jauniausiajai dainorėlei Ūlei Svirnelytei – trylika.
Živilė Puidokaitienė
