Šiandien Varėnos kino ir parodų salė nušvito įvairiausiomis spalvomis, čia buvo atidaryta jubiliejinė tautodailininkės Irenos Žukauskienės tapybos darbų paroda, kurioje paveikslai stebina savo grožiu ir gyvumu
Živilė Puidokaitienė
Paroda
Susirinkęs nemažas būrys Irenos Žukauskienės šeimos narių, valdžios atstovų, artimų draugų ir talentingos kūrėjos darbų gerbėjų stebėjosi tautodailininkės neblėstančia energija, įkvėpimu, kuriamų darbų grožiu ir linkėjo parodos autorei ir toliau džiuginti varėniškius savo nuostabiais darbais. O artėjančio garbaus – 80-mečio- jubiliejaus proga visi susirinkusieji vylėsi, jog sulauks dar vienos, įspūdį keliančios, parodos.
Ne vienas, atėjęs pasveikinti, stebėjosi I. Žukauskienės jaunatvišku kūrybiškumu, kurio gali pavydėti kiekvienas iš mūsų, o ypač jaunimas. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pastebėjo, kad ne kiekvienas žmogus taip gali išreikšti save teptuku ar kitomis meninėmis priemonėmis bei pastebėjo, kad su metais žmogaus dvasia nebūtinai sensta, ji gali darytis vis turtingesnė ir kūrybingesnė. Meras palinkėjo I. Žukauskienei ir toliau išlikti tokia inteligentiška ne tik viduje, bet ir išorėje. Taip pat pridūrė, kad šią mūsų kraštui svarbią tautodailininkę drąsiai galime vadinti mūsų aristokrate.
Muzikinius kūrinius parodos autorei ir svečiams dovanojo muzikantas Rolandas Gricius.
Biografija
I. Žukauskienė gimė 1940 m. lapkričio 20 d., Dovainavos kaime (Raseinių r.). Ireną nuo ankstyvos jaunystės viliojo grožis, traukė menai. Svajonė buvo Dailės institutas. Tačiau pirmąjį pasirinkimą nulėmė tėvelio fotografo profesija, – baigusi vidurinę mokyklą Irena pradėjo mokytis retušerės meno, dirbo foto ateljė Šilutėje. 1966-1974 – Jonavos azotinių trąšų gamyklos profkomiteto sekretorė, instruktorė. 1974-1998 m. – Varėnos konservų gamyklos statybos meistrė, moterų tarybos pirmininkė. Gamykloje būdavo rengiamos vakaronės, parodos, jaunųjų specialistų ar veteranų šventės. Buvo sudarytos puikios sąlygos reikštis moterų kūrybingumui. I. Žukauskienė laisvalaikį skyrė siuvinėjimui, mezginiams. Pasitelkusi savo statybininkų brigadą, Irena įrengė žiemos sodą, gamyklos teritorijoje sužydo gėlynai. Rengė vakarėlius su darbuotojų vaikais. Tiems renginiams pripiešdavo daugybę didelių paveikslų, kuriuose vaikai atpažindavo pasakų motyvus ir herojus.
Išėjusi į pensiją pajuto nenumaldomą norą piešti. Pirmoji personalinė paroda (2002) susilaukė didžiulio pasisekimo. Irenos darbai vienas po kito iškeliavo į kitus miestus, atsidūrė daugelio dailės mėgėjų kolekcijose. 2004 metais I. Žukauskienė įstojo į tautodailininkų sąjungą. Jos kūryba dažnai eksponuojama respublikinėse parodose ir Varėnoje. Gerbėjams ji pristato ne tik tapybos darbus, kiekvienoje parodoje galima pamatyti – papuošalų, megztų margučių, veltinukų.
2008 metais Irena Žukauskienė apdovanota Varėnos savivaldybės kultūros premija ir kultūros bei meno tarybos ženklu „Sidabrinė bitė“ už sėkmingą kūrybinę, visuomeninę veiklą, gamtos grožio įprasminimą paveiksluose, tautinių tradicijų puoselėjimą ir Varėnos krašto garsinimą Lietuvoje .
Plačiau skaitykite kitos savaitės „Giružyje“.
