Žygis „Klaipėdos sukilimo keliais“

0
16

Kiekvienais metais sausio 15-tąją klaipėdiečiai švenčia Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo metines, prisimindami 1923 metų sukilimą. Įvykusioje mokslinėje konferencijoje kalbėjęs profesorius Alfonsas Eidintas pažymėjo, kad faktiškai sukilimas buvo Lietuvos kariuomenės ir Šaulių organizacijos viena labiausiai pavykusių nepriklausomybės kovų operacija. Po inscenizuoto vietos gyventojų „sukilimo“ Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai.
Buvęs Klaipėdos vicemeras, istorikas Vygantas Vareikis akcentavo, kad vienas iš sukilimo iniciatorių buvo V. Krėvė-Mickevičius, o nuo Palangos pusės atžygiavusių ir Klaipėdos uostą užėmusių „sukilėlių“ branduolį sudarė Perlojos šauliai.
Naktinis žygis „Klaipėdos sukilėlių takais“ praėjusį savaitgalį buvo surengtas jau 18-tą kartą ir sutraukė rekordinį, beveik trijų tūkstančių žygeivių, skaičių iš visos Lietuvos.
Kiekvienais metais tradicinis žygis vyksta vis kitu maršrutu, atkartojant kelius, kuriais link Klaipėdos žygiavo Lietuvos kariškiai. Žygio pradžia būna nuo Palangos, Vidmantų, Kretingos, Priekulės. Šiemetinio žygio dalyviai turėjo įveikti 25 km trasą nuo Gargždų iki Klaipėdos centro.
Žygyje dalyvavo kariai, savanoriai, šauliai, moksleiviai, įvairaus amžiau ir profesijų žmonės, šeimos su vaikais. Tarp jų buvo Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Žygio trasą sėkmingai įveikė ir varėniškių „Gedimino vilkų“ komanda. Komandos vadovui Gediminui Jakavoniui renginio organizatorius Algirdas Grublys įteikė I laipsnio apdovanojimą, kuris skiriamas 10 ir daugiau kartų dalyvavusiems žygyje dalyviams. Per visą laiką nuo 2002 m. – tai tik 28 toks apdovanojimas.
A. Grublys prisiminė, kaip prieš 31 metus kartu su „Gedimino vilkų“ komandos nariais, atstovaudami Lietuvos rinktinei, dalyvavo paskutiniame Sovietų Sąjungos keliautojų sporto sąskrydyje.
A. Grublys su merkiniške D. Dominiene startavo dviratininkų komandoje, o A. Marcinkus ir G. Jakavonis – baidarininkų komandoje. Tada, 1989 m., Sverdlovske (dabartiniame Jekaterinburge) lietuviai su sovietais atsisveikino smarkiai trenkdami durimis – dviratininkų komanda iškovojo antrąją vietą, o baidarininkai buvo pirmi. Tada pirmą kartą, po derybų su čempionato organizatoriais, tarp iškabintų buvusių sąjunginių respublikų vėliavų suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Tiesa, ją varžybų teisėjams teko kelti du kartus, mat prieš sąskrydžio atidarymą mūsų trispalvė buvo pakabinta raudona spalva viršuje. 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, lietuviai atsisakė dalyvauti CCCP čempionate.

Nuotraukose:
Perlojos Respublikos Prezidento pavaduotojas, vėliau Perlojos šaulių aktyvistas Jonas Svirskas su Klaipėdos sukilimo dalyvio medaliu.

Algirdas Grublys ir
Gediminas Jakavonis

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia