Dzūkiškas kalendorius, atveriantis grybavimo slėpinio gelmes

0
17

„Kap kas sako, kad lepeška – cikra miškų karalienė su cikrausiu karūnu, katry tep gražai dera prieg koto. Kadaise dzūkai jas sau imdavo cik gerokai paaugusias, su maliukėm nesismulkydavo, bet dartės kokius jau trisdešimc metų, lepeška daugeliu ne cik dėl gardumo, ale ir dėl piniginės…“ Šitaip voveraitę aprašo Juozas Žitkauskas, vėl išleidęs jau gražia kasmetine tradicija tapusį dzūkišką kalendorių.

Voveraitė Dzūkijoje turi beveik tris dešimtis vardų, o lepeška – tik vienas iš jų. Ar žinojote, kad voveraitę dzūkai vadina gaidkoje, gaiduku, lapaite, lapeika, lapele, lape, lepeške, lepioška, lisica, lisycia, lisička, lisišku, ruduke, ruduška, rudziuku, voveruke, voveruška, voverute, žydagrybiu, žydeliu, žyduku ir žydzuku? O raudonikį – beržiniu, padbereznyku, varnėku, varnagrybiu?
„Jei ne grybai ir ne vuogos“ – šitaip skamba „Dzūkų kalendorus 2020“ šūkis. Kalendorius šįkart šlovina grybus ir dzūkams šventą grybavimo tradiciją. Leidinį, kurį jau ketvirtą kartą išleido asociacija „Vilniaus dzūkuliai“, puošia grybų bei gražiausių Dzūkijos vietovių koliažai. Miestų, miestelių horizonte matyti miškas. Leidinyje rasite ne tik įdomių, dzūkų tarme surašytų smagių faktų apie grybus, patarimų grybautojams („Gardzausia žvynabudes, cikrinius, kazlėkus, raudonikius, kitus gerus valgomus grybus kepc neapvyrtus“), bet ir receptų, itin praversiančių šiemet, kai ruduo, kaip žinia, lietuviams buvo dosnus grybų.
„Dzūkų kalendorus“ siūlo pasigaminti grucės (perlinių kruopų) šucinį su grybais, dzovytų grybų prėską, rūgytas rudmėses, grybus su silke, dzūkiškas ausytes, džiovintus grybus su cibuliais, sūdzytą vištaitę ir kitus gardžius dzūkiškus patiekalus. Pavyzdžiui, smožytos pyrmos lepeškaitės gaminamos šitaip: „Lašiniai spyrginami an skarvados. Dedami cibuliai, nuplautos lepeškos, druska, pipirai, krapai ir cibulių lambai. Viskas rozu smožinama, ir an pabeigos galima dėc smetonos, kam pacinka. Valgyc su šviežom būlbėm, o jeigu nėra, tai ir sanos bus gardu.“
Šitaip pristatomas grybavimas – viena iš svarbiausių Dzūkijos nematerialaus kultūros paveldo tradicijų. Leidinį vartantys dzūkai galės prisiminti senuosius, legendinius receptus ir patyrusių grybautojų triukus, o visiems kitiems „Dzūkų kalendorus“ – galimybė žvilgtelėti į miškingojo krašto tradicijas, susipažinti su spalvinga dzūkų tarme, grybavimo ritualais, pasigerėti įspūdingomis nuotraukomis, kurių autoriai yra Rokas Gelažius, Mindaugas Lapelė ir Valentinas Ivinskas.
Kalendoriaus sudarytojas, asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas J. Žitkauskas sako, kad kuriant „Dzūkų kalendorų“ jam svarbu, jog jis atliktų ir švietėjišką funkciją, kad jį vartantis žmogus galėtų ne tik nuotraukomis pasigrožėti, bet ir sužinoti kažką naujo. Jo pastangos buvo įvertintos – „Dzūkų kalendorus 2019“ buvo pripažintas geriausiu kalendoriumi Lietuvoje ir pelnė Lauryno Ivinskio premiją.
Naująjį kalendorių planuojama pristatyti Lietuvos miestuose bei miesteliuose, o pats pirmasis leidinio pristatymas Marcinkonyse, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Marcinkonių lankytojų centre, įvyko jau šį penktadienį, spalio 16 dieną. Renginyje dalyvaus rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, pavaduotoja Lina Žukauskienė, biologinės įvairovės skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lapelė, fotomenininkas Algimantas Černiauskas, Lietuvių kalbos instituto vyriausia mokslo darbuotoja, kalbininkė dr. Asta Leskauskaitė, dailininkas, fotografas Rokas Gelažius ir kalendoriaus sudarytojas J. Žitkauskas. Renginyje dainuos Marcinkonių etnografinis ansamblis, kurio vedėja – Rimutė Avižienė.

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite: