Kaimų darželių augalai – kultūros paveldo dalis Antaninos Jusevičienės darželis Kriviliuose

0
73

Irma Maciulevičienė, Veisiejų regioninio parko direkcija

Stasė Dapkūnienė, Vilniaus universiteto botanikos sodas

Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas

Tame pačiame Krivilių kaime, už poros sodybų, atradome Antaninos Jusevičienės sodybą (1 nuotr.). Mūsų dėmesį patraukė labai gražūs gyvenamasis namas ir senas sodas. Iš Žiežmarių į marčias (1954 m.) atėjusi Antanina nenuvargdama pasakojo apie sodybą, auginamus augalus ir porino linksmas istorijas (2 nuotr.). Senųjų trobesių nebelikus po 2-3 metų pradėjo statytis savo namus. Tuo metu Kriviliuose „buvo tik trys sodybos, o dabar didelis kaimas (visas „miestas“), dabar į namus veda vandentiekį, kanalizaciją“. Paklausta apie langines (3 nuotr.), galėjo tik tiek pasakyti, kad jas padarė labai senas žmogus… Sodas sodintas 1954 m. Antanina pamena, kad iš ankstesnių laikų išlikusi sena kriaušė „Mangaratkė“. Kai atsikėlė čia gyvent, kriaušė jau augo. Sodyboje, tarp senų vaismedžių, stovi seni bičių aviliai, o dekoratyviniai krūmai ir puskrūmiai susodinti tarp jų (4 nuotr.). Gėlių darželius rengė pati. Juose auga buvusios sodyboje ir pačios Antaninos pirktos gėlės. Visoje sodyboje suradome 43 rūšių augalus. Žinant, kad p. Antanina yra šauni garbaus amžiaus moteris, tai toks kiekis augalų auginamas tikslingai – atsižvelgiant į gyvenimo būdą. Griežtai įrėmintų gėlynų Antanina nesuformavusi, tačiau viskas, kas yra sodyboje, turi savo vietą. Gan įspūdingai atrodė daugiamečiai žoliniai augalai: daugiametė saulutė (5 nuotr.), paprastoji pakalnutė, darželinis jurginas, rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso (rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso kuri čia, kaip sodybos šeimininkė sako, nuo seniai auga, – 6 nuotr.), geltonoji viendienė, mėlynžiedis vilkdalgis, poetinis narcizas, tariamasis narcizas, puikusis bijūnas, vaistinis bijūnas, šluotelinis flioksas, daugiažiedė baltašaknė, vaistinis putoklis, vaistinė taukė, darželinė tulpė ir mažoji žiemė (7 nuotr.).

Antanina paporino istoriją apie vaistinės taukės naudojimą. „Vaistas sąnariams. Šaknų rudenį, kai išdžiūsta (stiebai), nupjaunu. Pasikasu šaknų, supjaustau smulkiai ir užpilu degtine. Pritraukia. Neskutu, tik nuplaunu gerai ir neskutu. Aš vaikštau su dirbtine koja. Ir brolis buvo po avarijos, tai jis be jos nežinia kaip būtų susveikęs. Gėriau. O brolis net valgė. Sakė – gerai, kad aš nepasidariau alkoholikas.“ Bevaikštant po sodybą ir atrandant vis kokį nors iš po žemės išlindusį augaliuką, klausėmės dar vieno Antaninos pasakojimo apie vaistinę skopoliją (Scopolia carniolica). Šį augalą vadino durnarope. „Žydi violetiniai. Žiedai kaip dzinguliukai. Pririnkau nei mamai, nei uošvienei nežinant. Nunešiau į pirtį, padėjau, kur maudėsi vyrai. Tai visi gryni (nuogi) iš pirties išlakiojo. Visiems įdomu pasidarė, kas gi jiems pasidarė.“ Pasirodo, nedidukė, smulkaus sudėjimo moteris mėgo „šposus“ krėsti.

Vienas iš seniausių (XIV – XV a.) augalų Antaninos sodyboje yra vaistinis putoklis. Savaime auga beveik visoje Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire ir Pietvakarių Azijoje (Z. Gudžinskas). Jau pats pavadinimas pasako apie augalo savybes. Jo stiebai ir šaknys buvo naudojami skalbti ir praustis. Sodinamas dažniausiai atokiau nuo gėlynų, nes patogiau jį naudoti nepakenkiant darželio grožiui. Be naudojimo buityje, nuoviras iš vaistinio putoklio malšino kosulį. Be abejo, šis augalas turi ir šalutinį poveikį. Tad būkime atsargūs.

Nenuilstanti Antanina mus nusivedė už sodybos, link Šv. Marijos skulptūros (7 nuotr.). Tai irgi jos puoselėjamas kamputis. Šalia skulptūros įrengė gėlių darželį: „Iškasėm baseiniuką vaikams. Mažai vandens buvo, tai vėliau kliomba tapo“. Baseiniukas / gėlynas – inksto formos. Smagus pasibuvimas pas Antaniną džiugiai nuteikė tolimesnei kelionei po Varėnos kraštą. Sekantis apsilankymas Krukliuose…

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia