Varėnos krašto knygnešiai

0
13
Kazys Barysas

Nėr tėvynės be liežuvio –
Kiekvienas tai gal suprasti:
Atimk kalbą iš lietuvio,
Tai Lietuvos jau ir nesti.
( S. Gimžauskas)

Lietuviškos spaudos draudimo keturi dešimtmečiai (1864-1904) buvo sunkiausi lietuvių kultūros, spaudos istorijos laikai. Kova dėl lotyniško raidyno reiškė ir kovą dėl lietuvių tautos išlikimo. Visi daugiau ar mažiau esame girdėję apie knygnešius, jų įvykdytos veiklos fenomeną. Slapta platinamos lietuviškos knygos griovė carinės Rusijos rusinimo politiką ir skatino mokytis lietuvių kalbos. Knygnešiai lietuvišką spaudą gabeno iš tuometinės Rytų Prūsijos – Karaliaučiaus. Knygnešių gyvenime buvo daug rizikos, jiems grėsė kalėjimas, tremtis. Dažniausiai būdavo gabenama lietuviški laikraščiai „Aušra“, „Varpas“, knygelės, skirtos ūkininkams, religinės knygos, maldaknygės, lietuviški kalendoriai, pasaulietinė literatūra.
Tuo sunkiu lietuvių tautai metu Dzūkijos žmonės neliko nuošalyje. Didžiausias, gerai organizuotas knygnešių tinklas Dzūkijoje buvo Valkininkų apylinkėje. Valkininkų knygnešių organizatoriumi buvo kunigas Silvestras Gimžauskas (1845-1897), dirbęs čia 1884-1892 metais. Jis labai skyrėsi nuo kitų kunigų ir savo elgesiu, gyvenimo būdu ir požiūrius į lietuvybės reikalus. Kartu jis buvo ir Merkinės dekanas, todėl turėjo didelę įtaką kitoms parapijoms bei kunigams. Globojo visą būrį knygnešių ir spaudos platintojų, kūrė slaptas daraktorių mokyklas, jas visokeriopai rėmė, kontroliavo jų darbą. Valkininkai tapo didžiausiu lietuviškos spaudos platinimo centru visoje Vilniaus gubernijoje. Svarbiausias kun. S. Gimžausko nuopelnas, kad Valkininkų parapijoje ir Merkinės dekanate buvo įvestos pamaldos lietuvių kalba. Vaikai lietuviškai buvo mokomi katekizmo ir poterių. Prie lietuviškos spaudos platinimo , slaptų daraktorinių mokyklų kūrimo daug prisidėjo ir kunigas Vincentas Valavičius, kuris buvo pagrindinis kun. S. Gimžausko pagalbininkas.
Merkinės spaudos platinimą organizavo 1890 metais atsiųstas Vilniaus seminarijos auklėtinis kunigas Konstantinas Jagminas (1868-1896). Nuo pat pirmųjų dienų Merkinėje jis ėmė rūpintis lietuviškų knygų gabenimu iš Tilžės ir platinimu. Manoma, kad spaudos parūpindavo ir atsiųsdavo į Merkinę jo sesuo, gyvenusi tėviškėje Balčiuose, prie pat M. Lietuvos sienos. Tuo metu Merkinės parapijoje nebuvo nė vienos lietuviškos maldaknygės, išskyrus tris, kurias kunigėlis buvo atsivežęs. Jaunas, energingas, turįs gražų balsą, paprastas ir nuoširdus K. Jagminas greitai nusipelnė merkiniškių simpatijas ir pagarbą. Platinti knygas Merkinės apylinkėje padėjo vietiniai knygnešiai.
Aplinkiniuose kaimuose surado patikimų spaudos platintojų ir daraktorių. Jų padedamas iš žmonių surinkdavo lenkiškas maldaknyges ir pakeisdavo lietuviškomis. Vienu iš uoliausių K. Jagmino padėjėjų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintoju, Merkinės apylinkėse buvo Kazys Barysas (1867 – 1922). Daugiausiai platindavo religinę literatūrą: maldaknyges, giesmynus ir kt. Parapijoje buvo paplitę lenkiškos maldaknygės, iš kurių žmonės skaitė maldas, dažnai gerai nesuprasdami. Vikarui K. Jagminui pasiūlius pradėjo lenkiškas maldaknyges keisti į lietuviškas. Kadangi K. Barysas gerai mokėjo lietuviškai ir rusiškai skaityti bei rašyti, tai jis ne tik platindavo knygas, bet ir mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti – daraktoriavo. 1905 m. K. Barysas rinko parašus po peticija carui dėl Lietuvos autonomijos ir lietuvių kalbos įvedimo pradinėse mokyklose.
Daugiau informacijos apie Varėnos krašto knygnešius galima rasti Varėnos viešojoje bibliotekoje. Čia surinktos straipsnių iš periodinės spaudos kopijos apie Varėnos krašto knygnešius. Šią medžiagą papildo Elenos Glavickienės, buvusios ilgametės Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos, parengta bibliografija „Varėnos krašto knygnešiai“ (2004). Bibliografija supažindina su žymių mūsų krašto knygnešių Kazio Baryso, Silvestro Gimžausko, Konstantino Jagmino biografijomis. Pateikiama literatūra apie jų ir kitų knygnešių veiklą spaudos draudimo laikotarpiu.
Knygnešių veikla yra labai svarbus istorinis dalykas. Ir nors šiais laikais popierinės knygos, ypač jaunimo, ne visada pakankamai vertinamos, mes turime būti dėkingi žmonėms, kurie padėjo lietuvybės pamatus, kurių dėka mes šiandien galime didžiuotis gimtąja lietuvių kalba.

Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

Palikti atsiliepima

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia