Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Giedrius Samulevičius reikalauja paneigti tai, ką pats pavirtina: jis nori, „kad kuo būtų ramiau“, o šiam norui iškilus viešumon, užsiundo grasintojus…
Romana Vaičkutė
Grasinimai ir reikalavimai
Batalijos dėl Panočių pagrindinės mokyklos baigėsi – nuo rugsėjo jos nebebus. Bet Taryba dar turės balsuoti dėl mokyklos likvidavimo. Taip pat Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė yra sakiusi, jog šio mėnesio taryboje bus teikiamas sprendimas dėl pradinio skyriaus palikimo, jį prijungiant prie „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio.
Kai kas tokiu valdžios sprendimu džiaugiasi, kai kas – liūdi, o kai kas – laižosi sielos žaizdas dėl patirtų nuoskaudų, o dar kai kas turi atsiprašinėti…
Paskutinis Panočių pagrindinės mokyklos bendruomenės laiškas, išspausdintas rajono spaudoje („Giružis“ Nr.7, 2021 02 26), kuriame pacituoti keli vicemero Giedriaus Samulevičiaus žodžiai, jį skaudžiai užgavo. Jis išsigynė savo žodžių, pasakytų pokalbyje su viena Panočių pagrindinės mokyklos pedagoge. Politikas imėsi veiksmų. Ne savo rankomis. Kažkoks dėdė, prisistatęs vicemero atstovu, paskambino pedagogei, kuri persiuntė laišką redakcijoms (neįrodyta, kad laiškas ne kolektyvinis, kad autorius – tas žmogus, kuris persiuntė elektroninį laišką su tekstu) ir pagrasino susidorojimu. Ji kreipėsi į policiją pagalbos. Tada paaiškėjo, kas tas dėdė – tai labai artimas vicemerui asmuo. Ir skambinta buvo iš biudžetinės įstaigos numerio (tiesa, ne mūsų rajono). Bet tyrimas taip liko nepradėtas, nes policija nerado įrodymų, kad tikrai buvo grasinta, o pikti to dėdės žodžiai tyrėjos įvertinti ne kaip realus grasinimas, o sietini su emocijomis. Taigi buvo padaryta išvada: jei pasakyta frazė nesukėlė realios grėsmės, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai ir ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Bet kad niekuo dėta moteris negalės miegoti naktimis, ji realiai bijos prarasti darbą ir likti be pajamų, žinant valdžios kerštingumą, tai į tyrimo kontekstą nebus įtraukta, nes neaprobuota jokiais įstatymais…
Ar iš tiesų vicemeras niekada ir niekam nesakė, kad nori sau ramiai sėdėti ir niekur nesikišti? Drįstu su tuo nesutikti. Nesutiks ir kiti, kurie yra girdėję vicemerą kalbant, jog nori gyventi ramiai, jog jis nepriima jokių sprendimų, jog jo nuomonės niekas neklauso ir jis nieko negali padaryti bei pan.
O štai ir „daiktinis įrodymas“, kad vicemeras nori gyventi ramiai, – šių metų kovo 8 d. įvykęs rajono tarybos Švietimo komiteto posėdis.
Nori likti nuošalyje
Neeiliniame rajono tarybos Švietimo komiteto posėdyje buvo aptarta Varėnos rajono neformaliojo švietimo pertvarkymo vizija. Jame dalyvavo ir rajono vicemeras G. Samulevičius. Su rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atlikta analize komiteto narius supažindino Švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė. Užbėgdama į priekį būsimiems įvykiams, pažymėsiu, kad šiame posėdyje buvo kalbama apie Varėnos moksleivių kūrybos centro ir Švietimo centro sujungimą, idant nesidubliuotų atliekamos funkcijos bei teikiamos neformaliojo ugdymo paslaugos šių dviejų įstaigų, taip pat ir Kūrybos centro bei Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos. Išklausius pranešėjos komiteto pirmininkas Audrius Saulynas pasiūlė sudaryti darbo grupę iš tarybos Švietimo komiteto narių (du), savivaldybės administracijos atstovų – Švietimo skyriaus specialistų, „vedėja irgi turėtų dalyvauti“, bei šių įstaigų vadovų, kurie atliks gilesnę analizę, o tada teikti tarybai siūlymą. „Kas dar galėtų dalyvauti šioje grupėje? – retoriškai klausė A.Saulynas. – Vicemeras gal norėtų būti darbo grupėj?“ Ir štai vicemero atsakymas kai kuriems posėdžio dalyviams sukėlė šypsenas: „Ačiū, ne, Audriau, kad kuo RAMIAU būtų!“, – linksmai atsakė G. Samulevičius. – Šiaip gilinuosi, domiuosi…“. A. Saulynas įsiterpė: „Aš iš mandagumo pasiūliau…“. G.Samulevičius: „Jo, suprantu. Norėčiau, kad kiti kolegos padirbėtų. Gal tada susidarytų išsamesnis vaizdas“.
Siūlo „iš mandagumo“
Ir šioje vietoje lingvistai, psichologai ir politologai turėtų ką veikti: pasigilinti į dviejų istorikų – vicemero G.Samulevičiaus ir komiteto pirmininko A.Saulyno dialogą – kokias žinutes, kaip dabar madinga sakyti, jie ištransliavo. Pasigilinti gali ir paprastas skaitytojas bei prisiminti teksto suvokimo pamokas. Tai, ką vicemeras reikalavo paneigti (žr. 1p.), šiame pokalbyje tik patvirtino, kad jis nori gyventi ramiai. Ramybės supratimas irgi gali būti daugialypis. Traktavimas – taip pat. Šį kartą suprastume, jog norėdamas „kad kuo ramiau būtų“, vicemeras tiesiog kratosi atsakomybės, nors vicemero viena iš funkcijų – švietimo politikos įgyvendinimas savivaldybėje! Būtent jis yra atsakingas už Varėnos rajono švietimo sritį! Tad kyla natūralus klausimas – ar gali aukščiausios rajono valdžios atstovas, šiuo atveju – vicemeras, leisti sau gyventi ramiai ir nesikišti į svarbius rajono švietimo reikalus, pvz., rajono neformaliojo ugdymo optimizavimą, nors yra tiesiogiai atsakingas?
Ne mažiau įdomi ir A.Saulyno posakiu „Aš iš mandagumo pasiūliau“ ištransliuota žinutė. Daugialypė. Bet išvadas pasidarykit patys…
Politikų siekiamybė – gyventi ramiai
Brautis į valdžią tam, kad paskui galėtum ramiai sau gyventi, – ar ne šiandienos politikų siekiamybė? Ar ne todėl meras Algis Kašėta nepasirūpina viešumu ir netransliuoja rajono tarybos komitetų posėdžių, kur, kaip matome, daug įdomių dalykų. Ir neparankių. O pačiame tarybos posėdyje dėl laiko stokos neleidžia opozicijai užduoti nepalankių klausimų vėl dėl tos pačios priežasties – kad visuomenė neturėtų informacijos. Dažnai nemalonios ar net diskredituojančios.