arba Kaip Varėnos rajono savivaldybės valdžia pasirūpino pasienio zonos gyventojais ir labiausiai nutolusiu rajono kraštu, esančiu šalia Baltarusijos, prie Europos sąjungos išorinės sienos
Vidas Mikalauskas
Varėnos rajono tarybos narys
Kabeliai – vienas iš rajono, Lietuvos, o kartu – ir Europos Sąjungos paribio kaimas. Čia gyvenantys žmonės kiek įmanydami bandė ir bando kurti savo gyvenimą, ieškodami galimybių pragyventi, suteikti savo vaikams išsilavinimą. Vietinė valdžia toli, 40 km iki Varėnos. Net seniūnija už 20 kilometrų. Tačiau kaimo gyventojai suranda kelius ir į darbus, ir į mokyklas. Po mokyklos uždarymo buvo lengvas šokas, kur mokytojams susirasti darbą į kokią mokyklą leisti savo atžalas? Buvo pasirūpinta, kad dauguma mokytojų galėtų sugrįžti į mokyklas, o mokiniams pasirinkti kitas ugdymo įstaigas: Marcinkonių, Merkinės ir Druskininkų, o patys mažiausi pasiliko pradinėse klasėse.
Kabelių žmonių nuotaikos pagerėjo, kai buvo renovuotas mokyklos pastatas ir jis įgavo naują reikšmę ir vertę.
Iš mokyklų parvykę mokiniai turėjo kur prisiglausti, leisti laisvalaikį, gauti mokytojos pagalbą, o Kabelių bendruomenė turėjo kur susirinkti, pasikviesti svečią, suorganizuoti renginį.
Tačiau šiandien kalbama jau būtuoju laiku, tarsi cunamis būtų praslinkęs pro Kabelius.
Kabeliai „optimizuoti“ visiškai: liko be kultūros centro, bibliotekos, med. punkto, pašto tik laiko klausimas, kada kaimas liks ir be visuomeninės paskirties, puikiai renovuoto pastato ir sporto salės.
Valdžios draugų atsiras ir visiškai renovuotas, pritaikytas bendruomenės poreikiams, pastatas greitu laiku turės naują šeimininką? Nekilnojamo turto aukcionas liks tik formalumas.
Kabelių bendruomenei reikės tik tikėtis ir laukti malonės iš naujojo šeimininko, kad įsileistų bent per šventes…
Štai ką kalba ir rašo Kabelių šviesuomenė, kaip vertina valdžios parodytą „dėmesį“ kraštui:
- „Žmonės labai pyksta dėl tokios politikos. Juk žmonės išvaromi iš rajono. Buvo daugiafunkcinis centras. Tai neliko jo? Nei salės bendruomenei, nei sporto renginiams…“
- „Labai gaila, jeigu tokiais tempais patys savo rankomis viską kaimuose naikinsime, tai neliks žmonių – sugrįš meškos.“
- „Jeigu taip toliau, reikės perbraižyti administracines rajono ribas. Man tai baisus Varėnos rajono bankrotinimas. Jeigu taip toliau, ir Marcinkonių laukia panašus likimas. Reikia kreiptis į Šimonytę, kad prijungtų prie Druskininkų.“
- „Druskininkai baigia sutraukt: pas gydytojus, į vaikų darželius, mokyklas, darbus. Mes jau tampame neoficialia kurorto dalimi. Varėnos valdžia pasirinko labai paprastą kelią – uždarei, pardavei ir ramu“.
Kabeliuose įsivyrauja ramybė: vasario 15-ąją užrakinta ir kaimo biblioteka, viena iš jaukiausių bibliotekų rajone…
Balandžio 7 dienos Tarybos posėdyje pradėtas dalinti ir Kabelių bibliotekos turtas. Tarybos daugumos sprendimu bandyta tyliai išdalinti kompiuterius seniūnijoms, o knygos irgi išgabentos. Motyvas – kad nepavogtų…
Faktiškai bibliotekos patalpos liko tuščios, bibliotekos nėra, nereikėjo net Tarybos sprendimo.
Ponas panorėjo, ponas padarė.
Abejojama, kad tokie savavališki veiksmai atliekami Varėnos centrinės bibliotekos direktoriaus iniciatyva, be suderinimo su Varėnos r. savivaldybės administracija?
Bet kaltins centrinę valdžią, kad naikinamas kaimas, kai tuo tarpu pati vietinė valdžia be gailesčio kerta iš peties per kultūros ir sveikatos centrus, bibliotekas, nepalikdama jokių alternatyvų ne tik sugrįžti, bet ir gyventi kaime.
Kabeliai – eilinė auka ir blogas pavyzdys, kai dangstantis „taupymu“ ir „racionaliu“ lėšų panaudojimu uždaroma viskas, kas dar vietos gyventojams suteikdavo galimybę pasižmonėti, susitikti, paskaityti, pabendrauti, pašvęsti…
Kabeliuose lieka tik bažnyčia, iš kurios kartais nuskambės vargonai – Rekviem (Requiem) už Kabelius, jų istoriją ir čia gyvenusius…
