Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos reforma neišvengiamai palies ir Varėnos rajoną – didelio plotu ir nedidelio gyventojų skaičiumi, todėl nežinia, ar mūsų žmonės sulauks laiku ir kvalifikuotos medicinos pagalbos
Romana Vaičkutė
Pirmosios aukos – šeimos su vaikais
Jau kuris laikas Varėnos ligoninėje nedirba Vaikų skyrius ir nėra teikiama skubioji pagalba vaikams, prisidengiant covidu, todėl šeimoms, susirgus mažyliui, tenka pagalbos ieškoti aplinkiniuose miestuose – Alytuje, Druskininkuose ar Vilniuje. Kokios tai būna košmariškos patirtys, galėtų papasakoti ne viena šeima.
Vasarą aktyvios varėniškės mamos inicijavo parašų rinkimą už Varėnos ligoninės Vaikų ligų skyriaus išsaugojimą ir veiklos atnaujinimą. Per kelias savaites surinkta 2250 parašų! Juos tarybos posėdyje merui įteikė tarybos narys Martynas Katelynas. Ir jie nugulė mero ar kažkurio kito valdininko lentynoje. Kad taip nutiks, buvo iš karto aišku, nes tarybos posėdžio metu rugpjūčio 31 dieną, kai M.Katelynas pristatė parašus ir skaitė pranešimą, sulaukta sarkastiškų mero ir dalies gydytojų komentarų, o ši rajono gyventojų pozicija bei susirūpinimas buvo nurašytas politikavimui.
Pirmieji buvo paaukoti vaikai, tad kas gali paneigti, kad šito nenutiks su kitais rajono gyventojais?
Apie tai, kas gali nutikti su Varėnos gydymo įstaigomis vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą sveikatos reformą šalies medicinos įstaigose, straipsnyje „Ar sveikatos reforma sunaikins rajono medicinos įstaigas?“ rašė rajono tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys Vidas Mikalauskas (Nr. 47, 2021 m. gruodžio 3 d.).
Tačiau rajono valdžia visiškai nepasidomėjo, ką apie šią reformą mano gyventojai – būtent tie žmonės, kuriems ji ir skirta, nes nevyko jokia apklausa, nevyko jokios diskusijos.
Vienintelis dalykas, kurį padarė meras Algis Kašėta, parodydamas demokratiško vadovo gestą, – sukūrė darbo grupę, į kurią įtraukė ir tarybos narius iš trijų opozicijos partijų bei suinteresuotus asmenis – rajono medicinos įstaigų vadovus.
Gyventojų apklausą surengė opozicija
Kadangi savivaldybės administracijoje pritrūko pajėgų ir noro rengti apklausą, tą padarė opozicijos atstovai socialiniuose tinkluose. Žinoma, ši apklausa neaprėpė viso rajono, bet vis dėlto atspindi gyventojų nuomonę. Gruodžio 1 d. gyventojams buvo pateikti keli klausimai:
1. Nieko nedaryti ir laukti, kas bus toliau bei tikėtis, kad įvyks stebuklas ir „kaip nors išgyvensim“;
2. Sujungti Varėnos PSPC ir Varėnos ligoninę, sumažinti administracinio personalo skaičių ir taip išsaugoti galimybę palikti visas būtinas paslaugas Varėnoje (chirurgiją, reanimaciją ir pan.);
3. Pasisiūlyti Varėnos ligoninę prijungti prie kitos didesnės gydymo įstaigos ir tapti tik slaugos paslaugas teikiančia įstaiga, tačiau gauti daugiau pinigų iš Vyriausybės įvairiems projektams, ką mūsų savivaldybė labai mėgsta.
Po poros savaičių socialiniuose tinkluose tarybos narys Povilas Saulevičius paskelbė apklausos rezultatus. Apklausoje sudalyvavo 900 respondentų, tad apklausos duomenys, P.Saulevičiaus manymu, tikrai atspindi daugumos rajono gyventojų nuomonę.
„Apklausą privalėjome atlikti, nes sveikatos įstaigų veikla ir jų išlikimas yra visų gyventojų reikalas. Politikai, kartais užsimiršę, kam jie atstovauja ir kieno interesus gina, savo nuomonę, visiškai nesuderintą su rajono gyventojais, pateikia kaip nenuginčijamą faktą, o galimas sprendimų alternatyvas dažnai nutyli“, – teigia politikas.
Apklausos rezultatai
Siūlome susipažinti su apklausoje dalyvavusių rajono gyventojų pateikta nuomone nuotraukų galerijoje.
Pasak P.Saulevičiaus, dalis preliminarių apklausos rezultatų pateikti ir darbo grupės nariams, svarsčiusiems Varėnos ligoninės ir poliklinikos ateitį.
Mero pozicija
Kaip teigia meras Algis Kašėta socialiniuose tinkluose, šių metų rudenį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savivaldybėms pristatė jų inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Savivaldybių buvo paprašyta iki gruodžio 10 d. pateikti savo požiūrį dėl dalyvavimo reformoje ir tam reikalingų finansinių investicijų. Gaila, kad imantis sisteminių pokyčių, su savivaldybėmis nebuvo pakankamai išdiskutuota ir atsakyta į klausimus bei atsižvelgta į mūsų pastebėjimus.
A.Kašėta rašo: „Į mero potvarkiu sudarytą darbo grupę buvo įtraukti visų savivaldybės tarybos frakcijų ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai bei savivaldybės administracijos darbuotojai. Po darbo grupės diskusijų ir pateiktų pasiūlymų, parengėme atsakymą Sveikatos apsaugos ministerijai. Pagal šiuo metu turimą informaciją, planuojame dalyvauti reformoje, kol kas renkantis tinklinės pertvarkos (sutarčių pagrindu) variantą. Ir dabar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos – Varėnos ligoninė ir Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras – dirba sutarčių pagrindu, viena iš kitos perka paslaugas. Šis pasirinkimas neužkerta kelio įstaigoms ir toliau savarankiškai vykdyti veiklą bei plėsti bendradarbiavimą. Galutinius sprendimus dėl siūlomo pertvarkos būdo galėsime priimti tik susipažinę su šiuo metu rengiamais teisės aktais.
Šiuo sprendimu siekiame išlaikyti visas dabar Varėnos ligoninėje ir PSPC teikiamas medicinines paslaugas ir išsaugoti abi įstaigas.“
Savivaldybės siūlo leisti pačioms spręsti, kurias rajonines ligonines palikti veikti
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo palikti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, kurios rajoninės ligoninės gali ir toliau veikti, teikdamos sveikatos paslaugas gyventojams vietoje, o ne didžiuosiuose miestuose.
Tokį siūlymą LSA valdyba gruodžio 14 dieną, antradienį, nutarė teikti sveikatos įstaigų reformą planuojančiai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių galimybes sveikatos priežiūros srityje, LSA siūlo leisti kiekvienai savivaldybei pačiai išsamiai įvertinti vietos situaciją. Paaiškėjus, kad konkreti ligoninė teikia pakankamai gyventojams svarbių paslaugų, turi specialistų, personalo bei medicininės įrangos, siūloma leisti jai ir toliau veikti stiprinant tas paslaugas, kurios joje šiuo metu sėkmingai teikiamos.
„Kam ardyti tai, kad gerai veikia? Jei ligoninė gali suteikti bendros chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, traumatologijos ar skubios pagalbos paslaugas, kodėl turime ją uždaryti ir siųsti gyventoją gauti paslaugos už 50 ar net 100 kilometrų? Todėl kviečiame ministeriją ne gąsdinti, jog nepaklusus „siūlymams“ uždaryti ligonines savivaldybės praras sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, o kaip tik – sudaryti sąlygas savivaldybėms pritraukti investicijas, reikalingas gerinti ligoninių veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas. Savivaldybės neturi būti verčiamos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
LSA valdybos nariai taip ragina ministeriją nedaryti dirbtinų kliūčių ir rajonų ligoninėms netaikyti tokių pat reikalavimų dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos bei medicininės įrangos standartų, kokie yra taikomi penkioms didžiosioms regionų ligoninėms. Būtent šie reikalavimai taptų viena esminių ligoninių rajonuose uždarymo priežasčių. O siekiant stiprinti regionus būtina kurti patrauklių viešųjų paslaugų tinklą ir taip pritraukti jaunus specialistus bei jų šeimas.
Savivaldybių vardu kreipdamiesi į SAM merai taip pat siūlo stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį taip, kad kuo mažiau žmonių turėtų kreiptis į aukštesnės pakopos sveikatos priežiūros įstaigas. Toms savivaldybėms, kurios pasirinktų dalyvauti pertvarkoje, siūloma sudaryti galimybę įgyvendinti pokyčius kaip pilotinius projektus, nuolatos vertinant pažangą, paslaugų prieinamumą bei sveikatos įstaigų pasiekiamumą. Ministerija taip pat raginama parengti aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą siekiant išvengti jų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose, nepaliekant galimybės regionų gyventojams gauti kokybiškas paslaugas vietoje.