Į Lietuvą atkeliauja vis daugiau nuo karo bėgančių ir pagalbos ieškančių ukrainiečių. Ekspertai aiškina, kad tokiose kritinėse situacijose žmonės jaučia labai daug sudėtingų jausmų, tad jiems reikalinga ne tik humanitarinė, bet ir emocinė pagalba. „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kaip reikėtų atliepti krizės paliestų žmonių poreikius ir jiems suteikti reikiamą emocinę pagalbą.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad žmonės, susidūrę su kritine situacija Ukrainoje, patiria labai įvairų jausmų spektrą, dėl šios priežasties kyla pasimetimas ir bendras sunkumas. Anot specialisto, dominuojantys jausmai yra baimė, bejėgiškumas ir nerimas, tačiau daugybė žmonių patiria ir netekties, pasimetimo ar kaltės jausmus.
„Šioje situacijoje teisingiausia žmogaus paklausti, kaip jis jaučiasi, ar jam reikalinga pagalba ir kokios paramos jam reikėtų, nes tik jis pats geriausiai žino, ko jam reikia ar trūksta šiuo metu. Svarbu parodyti savo susirūpinimą ir pasirengimą padėti, tačiau jokiu būdu nereikėtų piršti savo pagalbos vien tam, kad patys geriau pasijaustumėte. Būtina suprasti, kad kai kuriems, krizinėse situacijose esantiems žmonėms, gali užtekti savų pajėgumų ir resursų susitvarkyti su dabartine situacija, tad reikėtų vengti primygtinio pagalbos siūlymo“, – akcentuoja psichologas.
Kaip tinkamai pasiūlyti savo pagalbą?
Anot M. Kriščiūno, svarbu suprasti, kad nuo karo bėgantys žmonės yra jautrioje situacijoje, todėl pagalbą reikėtų siūlyti neįkyriai ir su dideliu rūpesčiu.
Priimkite bet kokį atsakymą. Svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus jausmus, paklausti, kaip jis jaučiasi, ar norėtų kažką papasakoti, ar jam reikia padėti. Verta parodyti, kad esate pasiruošę ir galite padėti, tačiau reikėtų nusiteikti, jog žmogus paramos gali ir atsisakyti. Reikia mokėti priimti ir neigiamą atsakymą, neversti pasipasakoti, nes toks užsidarymas reiškia, kad jis išgyvena labai sunkią situaciją ir galbūt net nenori apie ją galvoti.
Išlikite ramūs ir priimkite situaciją. Svarbu ne tik mokėti išklausyti, bet ir pastebėti bei valdyti savo jausmus – skleisdami ramybę galite padėti kitam žmogui pasijausti daug ramiau. Svarbu pasakyti žmogui, kad šiuo metu jis yra saugioje valstybėje ir čia siekiama juo pasirūpinti, tačiau nereikėtų dirbtinai „prikišti“ pozityvumo ir kartoti, jog gyvenimas yra nuostabus. Tokioje situacijoje ganėtinai sunkios emocijos yra natūralios, tad būtina priimti žmogaus išgyvenamus jausmus, kad ir kokie jie bebūtų. Sunkesnėms emocijoms išgyventi reikia laiko, tad svarbu suprasti, kad krizės paliestas žmogus kurį laiką gali jaustis sunkiai.
Nedalinkite patarimų. Reikėtų vengti patarimų dalinimo, kadangi pats žmogus yra pajėgus pamatyti ir nuspręsti, kas šioje situacijoje jam yra teisingiausia. Geriausiai padėti galite pasikalbėję su žmogumi ir sužinoję, ar jis atvyko kartu su artimaisiais, ar turi su kuo pabendrauti, ar žino kur gali kreiptis ir kokios pagalbos jam labiausiai reikia?
Atsakomybe pasidalinkite su kitais
M. Kriščiūno teigimu, kalbant apie bet kurią ekstremalią situaciją, svarbiausia išsiaiškinti, ko žmogui tuo metu labiausiai reikia ir nukreipti jį į atitinkamas organizacijas, kurios suteikia ne tik humanitarinę, bet ir emocinę pagalbą. Specialistas aiškina, kad šiuo metu nereikėtų visos atsakomybės prisiimti tik ant savo pečių, o vertėtų ja dalintis su tam skirtomis pagalbos linijomis. „Vieniems gali prireikti humanitarinės pagalbos, kaip valgis ar darbo vieta, kitiems dabar svarbiausia emocinė pagalba. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir „Jaunimo linija“ teikia emocinę pagalbą ukrainiečiams trumpuoju numeriu 1809. Nereiktų prisiimti sau per daug atsakomybės ir galvoti, kad vieni patys turite užtikrinti būstą, maistą ir emocinę pagalbą. Jeigu matote, kad žmogus yra labai sunkioje situacijoje, jam sudėtinga savimi pasirūpinti, reikėtų nukreipti jį į emocinės pagalbos linijas, organizacijas ir iniciatyvas, kurios gali suteikti specializuotą pagalbą“, – pasakoja jis.