Varėniškiai ir svečiai šeštadienį vykdami į Grybų šventę Varėnoje ir sustoję Senojoje Varėnoje turėjo unikalią galimybę paragauti ir įsigyti čia, Dzūkijos laukuose, užaugintų gėrybių, paskanauti ir nusipirkti sūrių, suspaustų iš vietinių karvių ir ožkų pieno; taipogi įvairių mėsos produktų, pagamintų iš čia, Varėnos rajone, užaugintų galvijų mėsos…
Trumpėja kelias nuo gamintojo iki valgytojo
Kuklus turgelis „Gamtos ritmu“ Senojoje Varėnoje šeštadienio rytą virto tikra maisto muge. Gardus ir autentiškas maistas, taip pat žadamos edukacijos sutraukė daug smalsuolių. Žmonės skanavo, kalbėjosi, pirko…
Viskas, ką vietiniai ūkininkai siūlė pirkėjams-valgytojams – šviežia: daržovės ką tik iš lysvės, kiaušiniai – ką tik iš gūžtos; sūriai – natūralūs, be jokių papildomų konservantų; rauginti kopūstai, agurkai ir kt. – prieš kelias dienas ar savaitę užraugti; dešrytės, mėsytės – iš savo rankomis užaugintų galvijų mėsos, paskanintos tik druska ir pipirais; ir duona – kvapni, skalsi, tikra dzūkiška, iškepta iš nuosavuose ūkiuose užaugintų grūdų… „Jogų ūkio“ iš Karpiškių kaimo medus… Kambuča… Uogienės… Šviežios uogos… Ką tik išspaustas sėmenų aliejus iš vietoj, vos už kelių kilometrų, Dvarčių kaimo laukuose užaugusių linų… Edvardo ir Daivos Kilmonių daržovės iš Padaugės… Švieži obuoliai… Obuolių sultys… Džiovinti obuoliukai… Viską, kas buvo ant prekystalių, sunku ir išvardinti; stebino ir gausa, ir pasiūlos įvairovė.
Kaip randasi duona ir kodėl ne visad pavyksta skaniai užraugti…
Bet smalsuoliai pasisotino ne tik maistu: edukacijų metu gavo ir vertingų žinių.
Ūkininkė, tautodailininkė Daiva Petruškevičienė iš Tolkūnų kaimo nuoširdžiai mokė, kaip užsiraugti duonelę, kiek rauginti, kaip kepti. Ir dalijosi patirtimi – ko įdėti, kad būtų tokia skani, kaip jos rankomis kepama… Negailėjo ne tik patarimų, bet ir duonelės pradžių pradžios – raugo. Jį dosniai dalijo visiems, kas norėjo, ir dar paliko centre, jei kas susidomės…
Vienkiemyje Sarapiniškių pusėj gyvenanti natūralaus rauginimo specialistė Ieva Šidlaitė tikriausiai žino viską, kada produktus geriau raugti, o kada – konservuoti ar džiovinti. Tad šeštadienį edukacijos metu ir ją apspito būrys smalsuolių, juk Ieva yra išleidusi kelias knygas (viena jų buvo galima ir įsigyti), o jos pastebėjimai ir patarimai labai įdomūs ir vertingi.
Daugelis net nesusimąsto, kodėl kartais nesigauna skaniai pasiraugti kopūstų ar agurkų, kodėl jie suminkštėja. Pasirodo, teisingam rauginimui reikalinga tam tikra temperatūra (tą gerai žinojo mūsų senoliai, kopūstus raugę vėlų rudenį), o norint sustabdyti rūgimo procesą ir ilgiau išlaikyti raugintus produktus, reikia turėti tinkamą patalpą, kurioje temperatūra būtų 1-20 C (neveltui kaime paraugtus agurkus bidonuose į šulinius suleidžia). I.Šidlaitė atskleidė paslaptį, kodėl nėščioms ar šeimininkėms tam tikromis dienomis nevertėtų imtis rauginimo – nieko gero iš to nebus dėl hormoninių pokyčių moters organizme…
Ir, be abejo, ji atsakė į daugybę klausimų, tuo pat metu vaišindama raugintais ir tradiciniais, ir mūsuose retais valgiais – pupuolėmis, garstyčiomis ir kt.
Trumpoji maisto grandinė
Tai, kas čia vyko šeštadienį, galima įvardinti, kaip įsivaizduoja Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ nariai, kurių dauguma dalyvavo ir prekiavo, trumpąją maisto grandinę: gamintojas – prekiautojas – valgytojas. T.y. švieži produktai, užauginti ar pagaminti vietiniuose ūkiuose parduodami vietiniams valgytojams.
Tarp neseniai įsikūrusios Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ narių yra ir pradedantys, ir jau nemažą patirtį turintys ūkininkai, verslo įmonės. Ši asociacija savo veiklą pradeda nuo turgelio administravimo, planuoja plėtoti internetinį pardavimą ir aktyviai dalyvauti kuriant Dzūkijos vietinio maisto sistemą.
Kodėl išbrangsta jautiena
Vienas iš Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ narių Marius Komarovskis kartu su žmona Aurelija ir tėvu ūkininkauja Jurgiškių kaime. Jie visi trys yra ūkininkai. Marius ūkininkauti pradėjo nuo 2008 metų, bet, pasak jo, kadangi tėvas buvo ūkininkas, tai visi darbai buvo puikiai žinomi. Nors yra baigęs tuometinę Vilniaus teisės ir verslo kolegiją, imtis ūkininko duonos privertė pats gyvenimas.
Šiuo metu visi trys ūkiai valdo apie 300 ha dirbamos žemės. Veikla mišri – augalininkystė ir gyvulininkystė: augina grūdines kultūras savo reikmėms (pašarams), apie 60 proc. sudaro pievos, šiuo metu turi 170 galvijų, iskaitant prieauglį. Specializuojasi mėsinėje gyvulininkystėje. (Kažkada turėjo apie 100 melžiamų karvių, tačiau pienininkystės atsisakė, nes neapsimokėjo.) Ūkis ekologinis. Tokiam ūkiui, kaip žinia, keliami dideli reikalavimai, tiktai išmokos vos 10 ct didesnės…
Taigi pirkdami M.Komarovskio ūkyje užaugintų gyvulių mėsą ar jos produkciją, žinokite, kad kokybė yra geresnė. Beje, M.Komarovskio gyvulininkystės ūkis ne kartą pelnė geriausiojo vardą Varėnos rajono konkurso „Metų ūkis“ gyvulininkystės ūkių kategorijoje.
Dažniausiai ūkininkas realizuoja 1,5-2 metų gyvulius. Šio ūkio augintinius (gyvą svorį) perka stambios įmonės – Utenos mėsa, Krekenavos agrofirma, kt.
M.Komarovskis teigia norįs, jog jo ūkyje užaugintų gyvulių mėsa liktų mūsų krašte, tačiau su smulkia prekyba kyla aibė problemų. Norėdamas pardavinėti savo produkciją tiesiogiai pirkėjui, ūkis turi samdyti skerdimo, mėsos išpjaustymo ir brandinimo paslaugą. Skerdykla pagal susitarimą atlieka, kas sutarta, ir po 21 dienos brandinimo skerdieną grąžina atgal. Ūkininkas už tai sumoka nemažus pinigus. Tai ir pabrangina jautieną. Bet žmonės, pasak M.Komarovskio, paragavę geros kokybės jautienos steiką ar gaminius iš faršo, pajaučia tikrą kokybę. Kaip ir pačių kimštų dešrų, kurias paskanina tik druska ir pipirais. Tačiau ūkininkas turi būti tikras, kad viską parduos ir neturės nuostolio, bet po vieną dirbti yra sunku, todėl ir įsijungė į Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ veiklą. „Bandom suburti grūdų, gyvulių augintojus, dirbti kartu ir sukurti vietinius produktus, – sako M.Komarovskis. – Be to, asociaciją geriau išgirs ir institucijos, todėl tikimasi ir daugiau dėmesio sulaukti. Asociacija žengia dar tik pirmuosius žingsnius, nors atsiranda ir papildomo darbo. Į šią asociaciją žiūriu kaip į perspektyvą, kai gali užsimegzti ir plėtotis naudingi ryšiai, o pirkėjams bus pateikiama kokybiška vietinė produkcija“.
Ūkininke tapo ir žmona
Ekologinio ūkio šeimininkas Gediminas Baublys dirba žemę ir augina grūdus Dvarčių kaimo laukuose ne vieną dešimtmetį. Daivos ir Gedimino Baublių ūkis yra tapęs „Metų ūkio“ konkurso Varėnos rajone 2003-iais, 2007-iais ir 2018-iais pirmos vietos nugalėtoju. G.Baublio ekologinis sėklininkystės ūkis 2009 metais respublikinės komisijos buvo įvertintas ir apdovanotas už gamybos ir aplinkos darną. Tų įvertinimų priskaičiuotume ir daugiau.
Prieš dvejus metus Gedimino žmona Daiva Baublienė irgi tapo ūkininke. Vyro sritis – grūdinės kultūros, žmonos – žolynai arbatoms ir prieskoniniai augalai. Neseniai D.Baublienė tapo Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ nare. Pasak Daivos, jungėsi į šią asociaciją, nes turi produkcijos, kurią reikia realizuoti. Ūkininkai pirkėjams siūlo savo ūkyje užaugintų ekologiškų grūdų miltų, kuriuos veža malti į Doškonių malūną, taip pat įvairių žolynų arbatų, prieskoninių augalų mišinių, patys augina linus ir spaudžia jų aliejų (teko paragauti – puikus! – aut.). Varėnoje yra įsirengę nedidelį cechą, patys spaudžia, patys fasuoja. Našumai nedideli – per dieną gali išspausti iki 8 litrų šviežio vietinio geros kokybės aliejaus.
Kol kas šeimai tai kaip hobis, prekyba suintensyvėja tik prieš šventes. Jei plėstų gamybą, pasak Gedimino, tektų daugiau investuoti. Tačiau ką gali žinoti, svarsto ūkininkas, gal atsiras, kas įkurs kepyklėlę, atsiras poreikis tiekti didesnius kiekius miltų, o tada reikės plėsti gamybą.
„Parduoti savo pagamintą produkciją pirkėjui iš pirmų rankų – idėja gera“, – sako Daiva ir Gediminas. Kol kas tik pradžia, todėl ūkininkai mano, kad „greitai įsivažiuos“.
Turgelis „Gamtos ritmu“ suksis ir toliau
Švenčių šurmulys nuslopsta, vėl sugrįžta rutina, bet šventės geros tuo, kad jose susiburia daug žmonių ir prasminga gausiam būriui valgytojų paskleisti savo idėjas bei supažindinti su naujais produktais, naujais skoniais, naujais gamintojais.
Turgelis „Gamtos ritmu“ kol kas suksis tuo pačiu grafiku – penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, nuo 10 iki 19 val., bet produkcijos sūrininkės ir Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ valdybos pirmininkės Rasos Ilinauskaitės vagonėlyje rasite jau ne vien viecinių gamintojų sūrių, o Asociacijos „Merkio slėnio HUB“ narės Daivos Kilmonienės vagonėlyje bus nebe vien jų ūkyje užaugintų daržovių bei kaimynų ūkyje laikomų vištų kiaušinių. Abiejuose vagonėliuose rasite tai, ko nėra didžiosiose parduotuvėse: čia pat, Dzūkijos laukuose, šildomos Dzūkijos saulės, darbščių šio krašto žmonių rankomis užaugintų ir pagamintų gėrybių – sūrių, naminės duonos, kiaušinių, kalakutienos, jautienos, spelta miltų, sėmenų aliejaus, vaisių, daržovių – šviežių, fermentuotų – ir kt. Visko išvardinti neįmanoma. Tačiau kaip jiems seksis, priklausys ir nuo mūsų, valgytojų, – ar trumpoji maisto grandinė tvirtės, veikla įgaus pagreitį bei plėsis, o prie „Merkio slėnio HUB“ jungsis nauji nariai.
Romana Vaičkutė
Autorės nuotraukos