Merkinėje prasmingu renginiu paminėtos partizano Juozo Jakavonio-Tigro antrosios mirties metinės. Kasčiūnų kaime gimęs ir augęs, pokariu Varėnos krašte partizaninėje veikloje dalyvavęs, po Sibiro lagerių ir tremčių grįžęs į gimtinę, jis iki pat mirties liudijo tikrąją pokario laisvės kovų istoriją.
Rūta Averkienė
Šv. Mišias Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje už šį laisvės kovotoją, jo žmoną Zosę, giminės mirusiuosius bei visus laisvės kovotojus aukojo dekanas, dr. Robertas Rumšas. Širdys sušilo nuo prasmingo jo pamokslo apie asmeninę auką ir jos prasmę. Dvasininkas akcentavo, kad tikėjimas žmogų stiprina visose situacijose, o savo Viešpatį turim susitikti nebūtinai džiaugsmingomis akimirkomis. Jis sutinkamas kančioje, vienišume, ir tas susitikimas neleidžia mums palūžti, pulti į neviltį ir pesimizmą. ,,Juozo Jakavonio gyvenimas buvo paženklintas Evangelijos pasakojimu – daug kančios, vienišumo, skausmo. Bet jis, nors būdamas labai jaunas, ištvėrė, nepalūžo, neišdavė, nes buvo giliai tikintis žmogus ir tas tikėjimas jį stiprino, padėjo kančiose, grįžti į savo Tėvynę, darbuotis, sulaukti garbaus amžiaus. Juozas Jakavonis gyveno atjausdamas ir padėdamas kitiems, dalindamasis gerumu, kaip Evangelijoje parašyta: ,,Ką padarėt vienam iš mažiausiųjų brolių, tą padarėte man“.Imkime iš šio žmogaus ir iš kitų kilniadvasių laisvės kovotojų pavyzdį. Esame Dievo vaikai, sukurti pagal Dievo paveikslą. Evangelijos žodžiai mums primena Dievo norą, kad kiekvienas žmogus patirtų tikrą dvasinį džiaugsmą. Kada jį patiriame? Kada jaučiamės Dievo vaikais? Kai darome gera. Kai suprantame, kai Dievas yra prieglauda ir stiprybė“.
Po Šv. Mišių buvo pagerbtas Lietuvos partizanų, taip pat ir J. Jakavonio-Tigro, vadų – Adolfo Ramanausko-Vanago ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio – atminimas. Prie pernai pašventinto paminklo A. Ramanauskui-Vanagui ir Merkinės kryžių kalnelyje esančio koplytstulpio J. Vitkui-Kazimieraičiui buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės, jiems nuskambėjo ir jautrios šaulių sudainuotos partizaninės dainos.
Vėliau merkiniškiai ir svečiai rinkosi į Merkinės kultūros centrą pasižiūrėti dokumentinio filmo ,,Juozas Jakavonis-Tigras“. Po dviejų metų išėjimo Amžinatvėn Juozas Jakavonis-Tigras su šiuo filmu simboliškai sugrįžo į savo gimtąjį kraštą priminti – reikia besąlygiškai mylėti savo Tėvynę ir budėti jos sargyboje, nes kova už laisvę niekada nesibaigia. Filme jis pasakojo tai, kas 1945–1947 metais reikšmingo ir tragiško įvyko Kasčiūnuose, jo tėvų sodyboje esančioje partizanų vadavietėje – bunkeryje, pasakojo apie suėmimą, kankinimus ir alinantį darbą Sibiro kalėjimuose bei tremtyje.
Filmą pristačiusi J. Jakavonio-Tigro dukra, Seimo narė Angelė Jakavonytė pažymėjo, kad tėtis šiuo filmu tęs savo misiją, jame papasakojęs savo sunkų, tačiau labai kilnų gyvenimą ir kovą už laisvę. Praėjusiais metais sukurtas filmas sulaukė dėmesio, tad jis jau antrus metus keliauja po Lietuvą, jį parodyti kviečia miestų ir miestelių gyventojai. Gimtajame Varėnos rajone filmas buvo parodytas pirmą kartą. ,,Mūsų šeima yra labai dėkinga filmo iniciatoriui ir prodiuseriui Vytautui Kygai, kuris yra ne tik vienas geriausių odontologų Vilniuje, bet ir labai meniškos ir dosnios sielos žmogus. Taip pat esame dėkingi režisieriui Valdui Babaliauskui ir visai filmo kūrybinei grupei, kurie dirbo su didele meile ir atsakomybe, norėdami kuo tiksliau ir geriau išreikšti, koks buvo Juozas Jakavonis-Tigras. Šio filmo tikslas – realizuoti tėčio svajonę, kad šios žiaurios gyvenimo knygos istorijos pasiliktų mūsų širdyse meilės ir ištikimybės Tėvynei forma. Mylėkime Tėvynę taip, kaip ją mylėjo J. Jakavonis – Tigras“.
Visi laisvės kovotojai buvo pagerbti tylos minute. Po filmo jautrų patriotinių dainų koncertą padovanojo nuostabūs atlikėjai – Viltė Ambrazaitytė ir Robertas Semeniukas („Viltė&Rob Acoustic Duo“) bei Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ansamblis ,,Žaibas“, vadovaujamas Mečio Palšausko. Juozo Jakavonio-Tigro mėgstamiausią dainą ,,Tu esi Tėvyne man, miela Lietuva“ sudainavo ir jo šeima – dukros, vaikaičiai ir provaikaičiai.
A. Jakavonytė parodė J. Jakavonio-Tigro ir jo bendražygių rezistencinę veiklą liudijančius daiktus – vadavietėje Kasčiūnuose leistus partizanų laikraščio ,,Laisvės varpas“ originalus, žuvusio partizano maldaknygę, rastą ant Merkio ledo lyties, kryželį, kuriuo jo tėvai laimino A. Ramanauską-Vanagą prieš santuoką, iš Sibiro parsivežtas maldaknyges, iš kurių meldėsi, Maironio raštų tomus, kurie Sibire jam buvo vienintelė lietuviška literatūra.
Ne vienas pasižiūrėjęs filmą sakė, jog tai, ką pamatė filme, sujaudino iki sielos gelmių, ne vieną ir sugraudino. ,,Sunku suvokti, kaip galima buvo atlaikyti tokius nežmoniškus kankinimus ir nieko neišduoti“.
Po renginio jo dalyviai nuoširdžiai bendravo, kalbėjo apie tragiškus Merkinės apylinkėse ir visoje Lietuvoje vykusius pokario įvykius, apie sovietų vykdytą genocidą, kuris dabar pačiomis baisiausiomis formomis vykdomas Ukrainoje.
,,Visos mūsų šeimos vardu nuoširdžiai dėkoju Šv. Mišias aukojusiam dekanui, dr. Robertui Rumšui, atlikėjams Viltei ir Robertui bei šaulių ansambliui ,,Žaibas“, Merkinės kultūros centro direktorei Editai Semeniukienei bei visam kolektyvui, visiems, kurie prisidėjo prie mums labai svarbaus renginio organizavimo, taip pat kiekvienam atėjusiam pagerbti Juozą Jakavonį-Tigrą ir pabendrauti“, – dėkojo A. Jakavonytė.
Juozo Jakavonio-Tigro šeimos nariai prisiminė sunkų, bet prasmingai nugyventą jo gyvenimą. Ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią jis pasirinko būdamas devyniolikos metų, 1944 m. lapkričio 16 d. tapdamas Adolfo Ramanausko-Vanago būrio partizanu. 1945 m. J. Jakavonis-Tigras kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje ant aukšto Merkio kranto įrengė bunkerį, į kurį po 1945 m. birželio 14 d. vykusio Varčios mūšio buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas, o vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Bunkeryje be partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago taip pat gyveno partizanai Vincas Ivanauskas-Gegutis, Bronius Čaplikas-Strazdas, Petras Treigys-Trečiokas. Vadavietėje buvo įrengta spaustuvėlė, spausdinamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, štabo dokumentai, atsišaukimai prieš rinkimus į sovietų valdžią. Čia buvo suplanuotas plačiai nuskambėjęs Merkinės puolimas prieš miestelyje įsitvirtinusius NKVD, sovietinės armijos ir stribų būrius.
J. Jakavonis-Tigras buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą. 1946 m. gruodžio 8 d., nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo suimtas. Po to buvo kalinamas, tardomas ir kankinamas Merkinės milicijos rūsiuose, Varėnoje, o galiausiai ir Vilniaus KGB rūsiuose. J. Jakavonis ištvėrė baisius kankinimus, bet neišdavė nė vieno bendražygio.
Merkio rinktinės štabo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“. Merkio rinktinės štabo dienoraštyje Tigras ne kartą minimas kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas.
1947 m. kovo 27 d. sovietų karo tribunolas Juozą Jakavonį nuteisė 10 metų kalėti lageryje ir 5 metus tremties. Jis buvo kalintas Kolymoje (Magadano sritis), dirbo Kolymos vario ir kitose kasyklose. Tremtyje buvo Krasnojarsko krašte, Tanzybejuje. 1959 m. su šeima grįžus į Lietuvą, į gimtąjį Kasčiūnų kaimą, jo laukė vietinės valdžios atšiaurumas, buvo sunku Lietuvoje prisiregistruoti, negavo darbo, tad iš pradžių teko dirbti Baltarusijoje. 1988 m. J. Jakavonis tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, 1990 m. – atkurto Lietuvos Laisvės Sąjūdžio nariu. 2005 m. jis parašė atsiminimų knygą „Šalia mirties“, joje – daug svarbių Lietuvos pokario istorijos detalių.
1997 m. Juozas Jakavonis su bendražygiais savo sodyboje buvusią vadavietę atstatė. Joje buvo galima išvysti partizanų gyvenimo liudytojus: kryžių, žvakę, rašomąją mašinėlę, radijo aparatą, „Laisvės varpo“ laikraščius, indus, iš kurių valgė čia gyvenusieji. Juozas Jakavonis dažnai šioje sodyboje apsilankydavusiems žmonėms iš viso pasaulio, kurie apie pokario laisvės kovas trokšdavo išgirsti iš gyvo partizano lūpų, iki pat mirties nepailsdamas pasakodavo, kokia sunki ir tuo pačiu kokia prasminga iš tiesų buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę. Čia lankėsi ir unikalius kadrus džiaugėsi nufilmavusi ne viena filmavimo grupė iš Lietuvos ir užsienio.
Nepriklausomoje Lietuvoje jo nuopelnai buvo įvertinti. 1994 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J. Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio Kryžiumi. 1998 m. jis buvo pripažintas kariu savanoriu ir apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 2018 m. kartu su šešiais bendražygiais tapo „Laisvės“ premijos laureatu. 2018 m. apdovanotas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“, 2021 m. tapo Varėnos rajono savivaldybės įsteigtos Adolfo Ramanausko-Vanago premijos laureatu.
Partizanas J. Jakavonis-Tigras daugel metų buvo gyva kovų už Lietuvos laisvę legenda, mūsų istorinės atminties saugotojas, drąsos, nepalaužiamos dvasios, meilės ir pasiaukojimo Tėvynei simbolis. Juozo Jakavonio lūpomis oriai ir pagarbiai tariami žodžiai buvo gyvas liudijimas apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, apie pokario laisvės kovas, partizanų vadus ir jų idealus, apie šventą partizanų priesaiką iki galo nepasiduoti, apie jaunystės draugus ir kaimynus, kuriems amžinojo poilsio vieta tapo Dzūkijos miškas.
Jis savo skaudžia gyvenimo patirtimi įrodė, jog yra tikras savo krašto, savo Tėvynės patriotas bei pasiaukojančio, doro, begalinę ištvermę ir kitas dvasines vertybes turinčio žmogaus pavyzdys. Jis yra didelis autoritetas mums visiems, tęsiantiems pradėtus kovų už mūsų tautos Nepriklausomybę darbus ir toliau kuriantiems nepriklausomą Lietuvą.
J. Jakavonis-Tigras mirė simbolinę dieną – 2021 m. lapkričio 23-ąją, kai minima Lietuvos kariuomenės diena. Jis palaidotas Kasčiūnų kaimo kapinaitėse.
2022 m. liepos mėnesį, jau po J. Jakavonio-Tigro mirties, jo dukros Angelės Jakavonytės iniciatyva ir geros valios žmonių dėka buvo atidaryta pagal architekto, profesoriaus Gintaro Čaikausko projektą atnaujinta Dainavos apygardos partizanų vadų A. Ramanausko – Vanago ir J. Vitkaus – Kazimieraičio vadavietė su autentiška įlindimo anga.
Dramatišką pokarį menančioje ir ypatingą aurą turinčioje J. Jakavonio-Tigro sodyboje kasmet vyksta prasmingi, patriotiškumą ir pilietiškumą ugdantys renginiai. Ilgametė J. Jakavonio-Tigro tarnystė, švietėjiškas darbas Kasčiūnus padarė svarbiu traukos centru, galinčiu priminti dabartinės valstybės pamatus, aktualizuoti istorinę laisvės kovotojų atmintį per sąlytį su autentiškomis laisvės kovų vietomis, gyvų liudininkų pasakojimais. Taip pat telkti ir vienyti viso pasaulio lietuvius ir ugdyti patriotiškumą bei pilietiškumą.
Autorės nuotraukos