„Varėnoje šiuo metu turime 29 šeimas, kuriose auga 50 vaikų. Mūsų komandoje dirba net 7
specialistai (koordinuojantis atvejo vadybininkas, trys socialinio atvejo vadybininkai ir trys psichologai), todėl kokybišką pagalbą galime teikti gerokai didesniam šeimų skaičiui. Esame pasiruošę jas priimti ir
padėti šeimoms vėl atsistoti ant kojų“, – pasakojimą apie nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ Varėnoje vykdomą veiklą pradeda koordinuojanti atvejo vadybininkė Gintarė Statkienė.
„SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ savo veiklą Varėnoje ėmė vykdyti dar 2013-aisiais, kai kartu su partneriais įgyvendino projektą „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“. Po sėkmingo bendradarbiavimo darbas įsibėgėjo – nuo 2016-ųjų iki dabar organizacija teikia socialinės priežiūros paslaugas sunkumus patiriančioms šeimoms Varėnos rajone.
„Paslaugas teikiame taikant atvejo vadybos metodą. Mūsų specialistai konsultuoja, įvertina pagalbos poreikį ir pasitelkę kitų sričių specialistus (psichologus, teisininkus, terapeutus, priklausomybės ligų gydytojus ir konsultantus) padeda tėvams spręsti iškilusias problemas, įtraukiant pačius tėvus į pagalbos plano sudarymą. Paprasčiau tariant, teikiame pagalbą šeimoms ir stipriname jas tam, kad vaikai galėtų saugiai augti savo aplinkoje“, – sako Gintarė Statkienė.
Regionų šeimų problemos nesiskiria nuo didmiesčių
Ko gero, nėra šeimų, kuriose nebūtų jokių problemų. Ne išimtis ir Varėnos šeimos. Prieš penkerius metus pagrindinė problema buvo priklausomybė nuo alkoholio, tačiau šiuo metu matoma, kad socialinių problemų pobūdis kinta.
„Labai daug šeimų susiduria su tarpusavio santykių problemomis (tėvai-tėvai, vaikai-tėvai, vaikai-vaikai), išryškėja tėvystės įgūdžių stoka, kai susiduriama su vaikų auklėjimo problemomis, ypač prasidėjus paauglystei. O kur dar įvairios ligos, užklumpančios depresija ir suicidinės mintys tiek suaugusiųjų, tiek paauglių tarpe, – teigia G. Statkienė. – Na, ir, žinoma, yra šeimų, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, todėl sunku savarankiškai atlikti kasdienius darbus. Įprastai tokie klientai patys yra turėję sudėtingą vaikystę, augę probleminėse šeimose“.
Pasak „SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ koordinuojančios atvejo vadybininkės, svarbu laiku ieškoti pagalbos ir nelikti vieniems. Susidūrę su problemomis nebijokite kreiptis pagalbos, ieškoti išeičių iš sudėtingos situacijos, neužsidarykite savyje.
„Visuomet bendraudama su šeimomis sakau, kad turėti problemų yra normalu. Būkime atidesni artimoje aplinkoje gyvenantiems žmonėms, paklauskime kaip jiems sekasi, kaip jaučiasi, kuo gyvena, o esant pagalbos poreikiui, padėkime ir paskatinkime juos kreiptis į specialistus.“
Svarbiausia pagalboje – tarpusavio ryšio užmezgimas
Su šeimomis, kurios kreipiasi pagalbos arba yra nukreipiamos kitų tarnybų bei įstaigų, darbas pradedamas nuo konsultacijos. Itin daug dėmesio skiriama ryšio su klientu ir jo šeima užmezgimui, pasitikėjimo įgijimui. Neretai tam reikalingas nemenkas įdirbis, kad pavyktų pakeisti įsisenėjusias nuostatas apie socialinius darbuotojus.
„Kai matome, kad ryšys su klientu jau formuojasi, atsiranda pasitikėjimas galime kartu su šeima įsivardinti pagrindines bei svarbiausias sprendžiamas problemas. Tuomet įsivertiname, kokios pagalbos reikia, sudarome pagalbos planą ir įtraukiame reikiamus specialistus – psichologus, priklausomybės ligų specialistus, teisininkus ir kt. Po šeimos pagalbos plano sudarymo, darbas su šeima vyksta nuolat ir nepertraukiamai. Tai reiškia, kad specialistai konsultuoja, motyvuoja, padeda tėvams tinkamai rūpintis vaikais bei atliepti jų poreikius, palydi į įvairias institucijas, tarpininkauja, atstovauja šeimą pagal poreikį, – apie darbuotojų kasdienybę pasakoja G. Statkienė. – Skiriame daug dėmesio vaikų užimtumui, ypatingai vasaros metu. Vykstame prie jūros, aplankome įvairias lankytinas vietas, stovyklaujame – tokiu būdu turime galimybę pažinti vaikus kitoje aplinkoje.“
Karantino laikotarpis – iššūkis ir darbui su šeimomis
Stebint atsitraukti nežadantį COVID-19 virusą ir visuotinį karantiną, darbas su šeimomis, laikantis visų saugumo reikalavimų, vyksta toliau. Lyginant su kitais miestais, pavyzdžiui, Šiauliais ar Vilniumi, Varėnos padalinio komandos situacija yra ganėtinai dėkinga.
„Šeimos su kuriomis dirbame gyvena kaimuose, nuosavuose namuose ir turi savo kiemus, kuriuose galime lankytis ir bendrauti su šeimomis, pamatyti vaikus ir tokiu būdu teikti konsultacijas lauke. Žinoma, šeimose, kuriose yra didelė rizika – liejasi alkoholis, auga kūdikiai, tėvai kamuojami psichikos sutrikimų ir pan. – darbuotojai lankosi ir namuose. Iššūkiu tampa darbuotojų saugumas, aprūpinimas reikalingomis priemonėmis ir darbo organizavimas. Visgi, galiu tik pasidžiaugti, kad tokios situacijos, kaip karantinas, labai sutelkia specialistus – juk visi dirbame dėl bendro tikslo: dėl vaikų, dėl šeimų, – darbo specifiką karantino metu atskleidžia G. Statkienė. – Sudėtingesnė situacija – psichologų konsultacijos. Jos teikiamos nuotoliniu būdu, tačiau ir čia iškyla sunkumų. Pavyzdžiui, jeigu paaugliui tokia pagalba duoda teigiamų rezultatų, nes jis išmano technologijas, jam nekyla sunkumų prisijungiant prie įvairių programų ir netgi atsiranda daugiau drąsos kalbėti bei išsakyti savo mintis, tai septynerių metų aktyvų ir dėmesį sunkiai sukaupiantį vaiką yra sunku konsultuoti, nes jis savo aplinkoje turi įdomesnių veiklų, nori žaisti, o ne kalbėtis su specialistu. Tiek praėjusio karantino laikotarpiu, tiek šiuo pastebime, kad šeimos lengviau priima pagalbą, patys kreipiasi, kai iškyla sudėtingų situacijų, informuoja darbuotojus apie savo sveikatą, sergančius artimuosius.“
SOS vaikų kaimai – didžiausia šeima Lietuvoje, padedanti 1000 vaikų turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Tai vienintelis fondas, kuris bėdoje atsidūrusiems vaikams gali suteikti įvairiapusišką pagalbą, teikdamas 7 skirtingas paslaugas: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrus, darbas su rizikos šeimomis, dienos centrai ir advokacija. SOS vaikų kaimų misija yra, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje šeimoje. Jiems rūpi ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą.
